bánko ãtsargos, grynųjų pinigų ir kitų likvidžių banko aktyvų atsargos, būtinos banko prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.
Bankui netikslinga laikyti visus neterminuotuosius indėlius padengiantį grynųjų pinigų kiekį, nes indėlininkai vienu metu visų indėlių gali pareikalauti tik bankui praradus klientų pasitikėjimą. Bankui užtenka turėti tik einamiesiems įsipareigojimams vykdyti reikalingą grynųjų pinigų kiekį, paprastai nustatomą remiantis grynųjų pinigų kiekių mėnesiniais vidurkiais ir reiškiamą procentais nuo indėlių vidutinio likučio. Netikėtai padidėjusiai grynųjų pinigų paklausai patenkinti bankas privalo tam tikrą likusio turto dalį laikyti likvidžiais aktyvais (juos galima greitai ir be didesnio nuostolio paversti grynaisiais pinigais). Prie tokių aktyvų priskiriama iždo vekseliai, trumpalaikės valstybės obligacijos, paskolos iki pareikalavimo, pirmaklasiai komerciniai vekseliai ir kita.
Kai kurių šalių (ir Lietuvos) centriniai bankai komerciniams bankams nustato privalomųjų atsargų normas – įsipareigojimų savo indėlininkams dalį. Ją bankai privalo laikyti grynaisiais pinigais arba kaip indėlį centriniame banke (palūkanų paprastai negauna). Sumažinus privalomąsias atsargas padidėja kreditinių išteklių pasiūla, galinti nulemti jų atpigimą. Likvidumo problemų turintys bankai už palūkanas (diskontą) gali skolintis pinigų iš centrinio banko.
Privalomąsias atsargas kredito įstaigoms 1935 įvedė Jungtinės Amerikos Valstijos. Po Antrojo pasaulinio karo šią patirtį perėmė ir kitų šalių centriniai bankai.
Atkūrus nepriklausomybę 1990–1995 Lietuvos bankas nustatė 12 % privalomųjų atsargų normą, 1995–2000 – 10 %, 2000–2002 – 8 %, 2002–2008 – 6 %, 2008–13 – 4 %, 2013–2015 – 3 %, nuo 2015 – 1 %.
2687