bárbarų teisýnai, germanų genčių, 5–9 a. įkūrusių Vakarų Romos imperijos teritorijoje valstybes, rašytiniai teisinių papročių ir kitų teisės normų rinkiniai. Seniausias – vestgotų karaliaus Euriko teisynas (5 a. antra pusė). Dar žinomi burgundų (5 a. pabaiga–6 a. pradžia), salijų (6 a. pradžia), ripuarų (6–7 a.), anglosaksų (6–10 a.), alemanų (6 a. pabaiga–8 a.), langobardų (7 a. vidurys–8 a. vidurys), bavarų (8 a.), fryzų (9 a. pradžia) ir kiti teisynai. Barbarų teisynai, išskyrus anglosaksų teisynus, rašyti lotynų kalba. Įstatymai išdėstyti kazuistine forma (nusakant konkretų atvejį), nesilaikant aiškesnės sistemos. Iki romėnų ir užkariautojų asimiliacijos buvo taikomi tik savos genties nariams. Išimtis – ostgotų karaliaus Teodoriko teisynas (6 a. pradžia), kuris buvo taikomas ir romėnams.
Leges barbarorum; Salijų teisynas; Lex Salica; Ripuarų teisynas; Alemanų teisynas; burgundų teisynas; Langobardų teisynas