bárdai (keltų k. bard), keltų genčių dainiai. Keliavo arba gyveno Galijos, Velso, Airijos ir Škotijos kunigaikštysčių dvaruose. Pritardami muzikos instrumentais deklamuodavo savo poeziją (herojinę, gamtinę, religinę). Galijoje išnyko 2 a. (kartu su keltų kalba). Viduramžiais tapo poetais profesionalais ir sudarė atskirą luomą. Labiausiai buvo paplitę Velse ir Airijoje. Iki 16 a. pabaigos buvo rengiamos bardų poetinės varžybos, šventės. Turėjo įtakos politiniam gyvenimui, tautiškumo ugdymui. Bardais iki šiol vadinami dainuojamosios poezijos atlikėjai.
510