Bardi (Bárdis), miestelis Italijos šiaurinėje dalyje, Emilijos‑Romanijos srityje, apie 50 km į pietvakarius nuo Parmos. 2280 gyventojų (2009). Bardi įsikūręs Ligūrijos Apeninuose, ~625 m aukštyje, Ceno upės (Po baseinas) kairiajame krante. Turizmas. Pilis Castello dei Landi (9–13 a., vėliau keletą kartų restauruota), bažnyčios – San Siro (12–13 a.), Santa Maria delle Grazie (13 a. vidurys, restauruota 1621), Šv. Jono Krikštytojo (16 a.).
2271
Istorija
Žmonių čia gyventa nuo paleolito laikų. Pagal legendą Bardi pavadinimas nuo Bardo ar Barijo − paskutinio Hanibalo kariuomenės dramblio, kuris pakeliui į Romą čia nugaišo. Apie 600 mieste įsikūrė langobardai. Miesto pilis pirmąkart paminėta 869. Nuo 1000 Piacenzos vyskupo rezidencija. Nuo 1257 Bardi valdė (su pertraukomis) gibelinų šalininkai − Landi giminė. 1682 miestas atiteko Piacenzos kunigaikščiams Farnese’ms, 1861 − Italijos karalystei. 19 a. pabaigoje−20 a. pradžioje daug Bardi gyventojų emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Belgiją. 1944 bombarduotas Vokietijos aviacijos.
2271
Ryšiai su Lietuva
1905 Bardi gimė italų kardinolas A. Samoré, 1932–38 Lietuvoje dirbęs Vatikano pasiuntinybės atašė ir sekretoriumi. Jo iniciatyva mieste atsirado objektų (Jaunimo namai, gatvė), pavadintų Lietuvos vardu. Italijos lietuvių bendruomenės pirmininko prelato V. Mincevičiaus pastangomis A. Samoré indėliui į italų ir lietuvių santykių plėtotę pagerbti 1962 prie įvažiavimo į Bardi pastatytas lietuviškas koplytstulpis (2007 atstatytas, skulptorius V. Ulevičius).
2764