baromètrinė fòrmulė nusako atmosferos slėgio kaitos vertikalia kryptimi priklausomybę nuo aukščio ir oro temperatūros. ; čia p2 – slėgis aukštyje z2, p1 – slėgis aukštyje z1, µ – oro molinė masė, g – laisvojo kritimo pagreitis, R – molinė dujų konstanta, T – oro sluoksnio vidutinė temperatūra (drėgnoje atmosferoje – sluoksnio virtualioji temperatūra). Žinant slėgį viename aukštyje, aukščių skirtumą ir oro sluoksnio vidutinę temperatūrą pagal barometrinę formulę, galima apskaičiuoti slėgį kitame aukštyje. Dažniausiai šiuo būdu vietovės atmosferos slėgis perskaičiuojamas į jūros lygio slėgį. Tai daroma norint palyginti ir analizuoti atmosferos slėgio lauką didelėje teritorijoje, kurios aukštis nevienodas. Žinant slėgį dviejų lygių aukštyje ir tarp jų esančio oro sluoksnio vidutinę temperatūrą, galima nustatyti aukščių skirtumą (barometrinė niveliacija). Žinant slėgį dviejų lygių aukštyje ir aukščių skirtumą, galima nustatyti oro sluoksnio tarp šių lygių vidutinę temperatūrą.
1163