baroterãpija (baro… + terapija), gydymas sumažintu arba padidintu atmosferos slėgiu. Baroterapija pagrįsta tuo, kad pakitęs atmosferos slėgis veikia odoje esančius baroreceptorius (slėgio kitimui jautrias nervų galūnes) ir smulkiąsias kraujagysles: nuo sumažėjusio slėgio jos išsiplečia, gerėja audinių kraujotaka ir mityba, nuo padidinto susitraukia, kraujuje padidėja ištirpusių dujų koncentracija. Bendrosios baroterapijos procedūrų metu ligonis būna specialioje hermetiškoje patalpoje (barokameroje), kurioje gali būti padidinta deguonies koncentracija (hiperbarinė oksigenacija). Vietinės baroterapijos metu išretintu oru veikiama kūno dalis: ligoniui statomos taurės (gali būti sujungtos su siurbliu), jo galūnė įdedama į specialią hermetišką kamerą, sujungtą su siurbliu. Natūrali baroterapija – gydymas kalnų kurortuose. Baroterapija taikoma gydant bronchitą, bronchinę astmą, koronarinę širdies ligą, anaerobines infekcijas, apsinuodijus.
2977