bašibuzùkai (turk. başibozuk – nutrūktgalvis), 18–19 a. Osmanų imperijos nereguliariųjų savanorių formuočių kariai, dažniausiai raiteliai. Buvo išlaikomi valstybės, bet atlyginimo negaudavo. Taikos metu jų rinktinės saugojo imperijos pakraščius, per karą veikė kaip pagalbinė kariuomenė. Garsėjo žiaurumu. Dėl nedrausmingumo ir plėšikavimo jų kovinė reikšmė buvo nedidelė. Bašibuzukų padaugėdavo per karus, pvz., per Krymo karą (1853–56) jų buvo apie 40 000, per 1877–78 Rusijos–Turkijos karą (Rusijos–Turkijos karai) – apie 50 000. Po pastarojo karo bašibuzukų kariuomenė buvo išformuota.
645
844