Batakių herbas

Batakiai

Batakia, miestelis Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Ančios (Šešuvies dešinysis intakas) dešiniajame krante, 6 km į pietvakarius nuo Skaudvilės; seniūnijos ir katalikų parapijos centras. 246 gyventojai (2011).

Katalikų Šv. Onos ir evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, pagrindinė mokykla (nuo 1956; 1866–1941 pradinė, 1941–44 šešių skyrių mokykla, 1944–49 progimnazija, 1949–56 septynmetė, 1959–2014 vidurinė), biblioteka (nuo 1947), kultūros namai (nuo 1954). Prie Batakių, ant Ančios kranto, yra Batakių piliakalnis. 2 km į pietus nuo miestelio yra Batakių geležinkelio stotis ir stoties gyvenvietė.

3061

Architektūra

Batakių senosios dalies, susiformavusios iki 16 a. pabaigos, planas linijinis, savaimingos raidos. Centrinėje dalyje (rekonstruotoje per Valakų reformą 1558–60) yra stačiakampio plano elementų: keturkampė aikštė dviejų vingiuotų gatvių sankryžoje ir stačiakampio plano kvartalas. Gatvės išsidėsčiusios kalvotoje ir raižytoje vietovėje. Miestelio senojoje dalyje išliko daugiausia 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės vienaaukščių medinių pastatų, gausu želdynų.

1609

Istorija

Kai kurių istorikų nuomone, Batakiai įsikūrė 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje minimo Aukaimio vietoje. 1448 Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis atidavė Batakių dvarą Žemaičių seniūnui J. Kęsgailai. 1509 pastatyta bažnyčia (1766 perstatyta medinė barokinė 1971 sudegė, 1989 prie išlikusios varpinės pristatyta nauja). Batakiai pažymėti 1526 B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje. 1528 minimas Batakių valsčius, miestelis. 1529–67 Batakiai minimi neprivilegijuotųjų miestų sąraše. Nuo 1544 buvo didžiojo kunigaikščio valda. 1558 rengti turgūs. 1618, 1663, 1724 ir 1757 suteiktos prekybos privilegijos. 1648 minima parapinė mokykla. 18 a. pabaigoje miestelis sunyko. 1861–1950 Batakiai buvo valsčiaus centras. Per I pasaullinį karą nutiesus Radviliškio–Tilžės geležinkelį, susikūrė Batakių geležinkelio stoties gyvenvietė, Batakiai liko atokiau nuo geležinkelio.

Per 1941–44 Vokietijos okupaciją nužudyta keliasdešimt Batakių žydų. 1947 04 12 Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kareiviai prie Batakių apsupo Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos štabo bunkerį. Apygardos vadas J. Kasperavičius (slapyvardis Visvydas) ir jo adjutantas A. Biliūnas (Džiugas) atsisakė pasiduoti, sudegino štabo dokumentus ir susisprogdino (1993 žūties vietoje pastatytas paminklas). Tais pačiais 1947 Kęstučio apygardos partizanai du kartus puolė miestelį, buvo užėmę Valstybės saugumo ministerijos (MGB) būstinę, išlaisvino kalinius. Sovietų okupacijos metais Batakiai buvo apylinkės centras, kolūkio bei tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2006 patvirtintas Batakių herbas.

1680 buvo 36 šeimos, 1795 – 16 dūmų, 1830 – 218, 1897 – 663, 1923 – 230, 1979 – 432, 1989 – 398, 2001 – 261 gyventojas.

A. Miškinis Batakiai / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai t. 4 Kaunas 1981.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką