bataliònas (it. battaglione < battaglia – mūšis), pagrindinis sausumos pajėgų, oro desanto bei jūrų pėstininkų taktinis padalinys.

Sudaro apie 700 karių. Susideda iš 2–8 kuopų arba baterijų. Keli batalionai sudaro pulką. Batalionui paprastai vadovauja pulkininkas leitenantas. Dažniausiai batalionas būna mažiausias karinis dalinys, galintis vykdyti atskiras operacijas, ir mažiausias dalinys, turintis savo štabą. Gali būti atskirasis arba įeiti į pulko ar brigados sudėtį. Yra motorizuotųjų pėstininkų (pėstininkų, jėgerių, motorizuotųjų šaulių), tankų, desantinių, inžinerinių, ryšių, pionierių, medicinos, žvalgybos, automobilių ir kitokių batalionų.

Ukrainos AZOV bataliono kariai per karinį paradą (2017)

Šių laikų sausumos kariuomenės batalioną dažniausiai sudaro vadovybė, štabas, 3–4 motopėstininkų (pėstininkų, tankų) kuopos, kovinės paramos (žvalgybos, prieštankinės artilerijos, ryšių, remonto, tiekimo ir paramos, medicinos, priešlėktuvinės gynybos) padaliniai. Įvairių šalių batalionai turi 400–1000 žm., 30–40 šarvuočių (kovos mašinų), 6–15 įvairaus kalibro minosvaidžių, 6–50 komplektų prieštankinių valdomųjų raketų, kulkosvaidžių, granatsvaidžių, automatinių ir snaiperių šautuvų. Tankų batalionas turi 300–500 žm., 32–40 tankų. Pulko arba brigados gynybos ruožo dalis, kurioje įsitvirtina ir ginasi batalionas bei jam priskirtos pajėgos, vadinama bataliono gynybos rajonu.

Brazilijos jūrų pėstininkų batalionas (2016)

Istorija

Batalionai sukurti 16 a. per Ispanijos–Nyderlandų karus pagal senovės Romos manipulų pavyzdį. Jungė kelias kuopas ir turėjo po 550 žmonių. Batalionų – firfenleinų – reikšmė Švedijos kariuomenėje ypač padidėjo po 16 a. pirmos pusės Gustavo II Adolfo reformų.

Batalionas Lietuvoje

1717 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etatų sąraše numatyta, kad pulką (regimentą) sudaro vienas batalionas iš 4 kuopų. Du batalionus turėjo tik pėstininkų gvardijos pulkas.

1918 pabaigoje susikūrusi Lietuvos valstybės kariuomenė 1920 12, V. Lesčiaus duomenimis, buvo sudaryta iš 14 pėstininkų pulkų, dažniausiai turinčių po 2–3 batalionus, trijų atskirųjų pėstininkų batalionų bei kitų karinių vienetų. Po Nepriklausomybės karo 1922–24 pulkų sumažėjo iki 9, atskirieji batalionai buvo panaikinti (vėliau karinių dalinių ir padalinių skaičius kito). Tuomet batalioną dažniausiai sudarė trys pėstininkų kuopos, sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa, 4 dešimtmetyje – ir dviejų lengvųjų artilerijos pabūklų būrys.

1990 atkūrus nepriklausomybę Lietuvos kariuomenėje imta kurti batalionus, 1999 jų buvo 10, 2002 – 19, 2020 – 15 (lent.).

1

1689

2156

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką