audinio iš Javos fragmentas (1900–20)
bãtika (javiečių k. batik – raštuotas), audinių dekoravimo technika; šia technika dekoruotas tekstilės kūrinys. Plonu išlydyto vaško (arba nevilgios pastos, kurios sudėtyje yra rūgšties ir kamparo aliejaus) sluoksniu dengiama ta audinio vieta, kurios nenorima nudažyti (rezervažas). Ištraukus audinį iš dažų vaškas pašalinamas, tada juo padengiami kiti audinio plotai ir merkiama į kitos spalvos dažus. Keletą kartų kartojant tokį veiksmą gaunamas margaspalvis raštas. Batika susiformavo senovės laikais, dar prieš Kristų, Javos saloje, Indonezijoje. Išplito Tolimuosiuose Rytuose, Indijoje; nuo 16 a. olandai ir anglai išpopuliarino Europoje. Lietuvoje pradėta taikyti 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje. Kartais batika vadinama bet kokia dirbinių puošyba, kuriai taikomas rezervažas (keramika, margučiai).
K. Balčikonio batika Šventė Nemune (1978; © LATGA, 2020)
2972