Bavãrija (Bayern, Freistaat Bayern), federacinė žemė Vokietijos pietryčiuose.

Ribojasi su Austrija (pietuose ir pietryčiuose) ir Čekija (rytuose).

Neuschwansteino pilis

Plotas 70 551 km2. 13,12 mln. gyventojų (2019).

Centras – Miunchenas (Bavarijos didžiausi miestai – lentelėje). Bavarija suskirstyta į 7 apygardas: Aukštutinės Bavarijos, Žemutinės Bavarijos, Aukštutinio Pfalco, Aukštutinės Frankonijos, Vidurinės Frankonijos, Žemutinės Frankonijos ir Švabijos.

Lent. Bavarijos didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2017)
Miunchenas 1 456,0 (apie 2 600)
Niurnbergas 515,2 (apie 1 200)
Augsburgas 292,9
Regensburgas 150,9
Ingolstadtas 135,2
Würzburgas 126,7
Fürthas 126,5*
Erlangenas 111,0*

skliaustuose nurodytas aglomeracijos gyventojų skaičius

* įeina į Niurnbergo aglomeraciją

Miunchenas

Bavarija – kalnuotas ir kalvotas kraštas. Pietuose yra Bavarijos Alpės (jose yra Vokietijos aukščiausia viršūnė – Zugspitze, 2962 m), Berchtesgadeno Alpės, Algojaus Alpės. Į šiaurę nuo jų – Švabijos ir Bavarijos Priešalpiai. Dar šiauriau – neaukšti kalnai ir kalnagūbriai: Frankonijos Albas, Steigerio Miškas, Spessartas, Rhönas, Frankonijos Miškas, Fichtelio kalnagūbris, Čekijos Miškas, Bavarijos Miškas, Šumava. Žemiausia Bavarijos vieta – Maino slėnis (110 m). Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Tarpukalnių slėniuose per metus iškrinta 500–600 mm kritulių, Bavarijos plynaukštėje ir neaukštuose kalnuose – 800–1300 mm, aukštikalnėse 1800–2200 mm.

Per Bavariją teka Dunojus ir jo intakai: Illeris, Lechas, Isaras, Innas (dešinieji), Altmühlis, Naabas (kairieji). Šiaurėje teka Reino intakas Mainas. Pietuose daug ledyninės kilmės ežerų: Chiemsės, Starnbergo, Ammerio. Miškai užima 33 % Bavarijos teritorijos. Bavarijos Miško, Berchtesgadeno nacionaliniai parkai. Bavarija – ekonomiškai viena stipriausių Vokietijos žemių (107 % vidutinio Vokietijos BVP 1 gyventojui). Yra naftos ir gamtinių dujų (Ampfingo, Aitlingeno, Asslingo telkiniai), rusvųjų anglių, valgomosios druskos, grafito, kaolino. Ohu-Isaro, Grafenrheinfeldo, Gundremmingeno branduolinės elektrinės. Didžiausios šiluminės elektrinės yra Ingolstadte, Gebersdorfe, Miunchene. Prie Dunojaus intakų yra hidroelektrinių.

Karališkoji alaus darykla ir aludė Miunchene

Miuncheno panorama; priekyje – Olimpinių žaidynių stadionas ir kiti olimpinio kaimelio pastatai (2018 vaizdas)

Pramonės svarbiausios šakos: elektronikos ir elektrotechnikos pramonė (Miunchene ir Erlangene yra Siemens ir AEG bendrovių įmonės, Fürthe, Niurnberge – Grundig), lėktuvų (ir karo) bei raketų gamyba (Miunchene ir jo apylinkėse, Augsburge), automobilių gamyba (lengvieji automobiliai BMW  Miunchene, Dingolfinge, Regensburge, Audi – Ingolstadte, krovininiai automobiliai – Miunchene, Niurnberge), lokomotyvų ir vagonų, lėktuvų variklių (Miunchene, Augsburge), staklių, žemės ūkio mašinų, tekstilės, poligrafijos pramonės mašinų, guolių gamyba. Naftos perdirbimas (Ingolstadte, Neustadte, Vohburge, Burghausene), spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas), plastikų ir cheminių pluoštų, kino ir fotografijos reikmenų gamyba, tekstilės (medvilninių audinių) ir trikotažo, siuvimo, avalynės pramonė, žaislų, popieriaus ir celiuliozės, stiklo, porceliano gamyba. Alaus daryklos (Miunchene, Niurnberge, Kulmbache).

Žemės ūkyje vyrauja dideli ir vidutinio dydžio ūkiai. Veisiama galvijai (daugiausia Bavarijos pietuose), kiaulės, naminiai paukščiai. Auginama kviečiai, rugiai, avižos, miežiai, apyniai, cukriniai runkeliai, bulvės, tabakas, vynmedžiai, vaismedžiai, daržovės. Turizmas. Oberstdorfo, Garmischo-Partenkircheno, Berchtesgadeno kalnų kurortai, Bad Kissingeno, Bad Reichenhallio, Bad Füssingo balneologiniai kurortai.Automobilių kelių yra apie 42 000 km, iš jų apie 2200 km – greitkeliai. Svarbiausi geležinkeliai: Miunchenas–Ulmas ir Niurnbergas–Würzburgas. Laivuojamas Dunojus ir Mainas. 1992 atidarytas Maino ir Dunojaus laivybinis kanalas (171 km) nuo Bambergo iki Kelheimo. Didžiausi upių uostai – Regensburgas ir Würzburgas. Miunchene ir Niurnberge yra tarptautiniai oro uostai.

Weilerio miestelis Bavarijos pietuose

2097

Istorija

Seniausi Bavarijos gyventojai – keltai. 15 prieš Kristų juos nukariavo romėnai ir padalijo teritoriją į Retijos ir Noriko provincijas. 5 a. įsiveržė germanai, 488–520 Bavarijos pietinėje dalyje apsigyveno bavarų (Baiovarii) gentis. Nuo maždaug 555 bavarus valdė frankų dinastijos kunigaikščiai Agilolfingai. 7–8 a. airių ir škotų misionieriai kraštą sukrikščionino. 788–814 valdė Karolis Didysis. Po 817 Bavarija atiteko rytų frankams.

Nuo 10 a. Bavarija – Šv. Romos imperijos dalis, nuo 1070 valdoma vokiečių kunigakščių Velfų, 1180–1918 – Wittelsbachų. 14 a. Bavarija suskilo į 3 kunigaikštystes. Daug miestų gavo savivaldą. Kunigaikštis Albrechtas IV (1467–1508) 1506 įvedė svarbų Bavarijos suvienijimui sosto paveldėjimo pirmumo principą, Miunchenas tapo jo kunigaikštystės sostine. 1545 jo sūnus Vilhelmas IV Bavariją suvienijo. Per reformaciją Bavarijos kunigaikščiai buvo katalikybės šalininkai. Trisdešimties metų kare (1618–48) Bavarijos kunigaikštis Maksimilianas I parėmė Habsburgus ir gavo elektoriaus titulą; Bavarijos reikšmė padidėjo. 1778–79 dėl jos vyko Bavarijos įpėdinystės karas.

Bambergo Senoji rotušė

18 a. pabaigoje Bavarija dalyvavo antiprancūziškose koalicijose, buvo okupuota prancūzų (1796 ir 1800) bei austrų (1799). 1801 tapo Prancūzijos sąjungininke, atėmusi iš Austrijos žemių išplėtė savo teritoriją; 1806–1918 turėjo karalystės statusą.

1813 Bavarija išstojo iš sąjungos su Napoleonu I, todėl po Vienos kongreso (1814–15) išsaugojo daugumą įgytų teritorijų, o 1815 įėjo į Vokietijos valstybių konfederaciją. Nuo 1818 Bavarija – konstitucinė monarchija, kurią valdė karalius ir 2 rūmų parlamentas. Ji buvo trečia (po Prūsijos ir Austrijos) pagal įtaką Vokietijos valstybė.

Nuo 1871 Vokietijos imperijos dalis, išsaugojusi daugiausia (po Prūsijos) politinio savarankiškumo (formaliai atskira kariuomenė, diplomatinė tarnyba). Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą Miunchene kilo revoliucija, Wittelsbachai buvo nuversti.

1919 04–05 01 gyvavusi Bavarijos komunistinė vyriausybė vykdė raudonojo teroro politiką, kuri Weimaro respublikos kariuomenei užėmus Miuncheną buvo pakeista baltuoju teroru prieš komunistus. Bavarijos ekonominis ir politinis nestabilumas buvo palankus kraštutinėms politinėms jėgoms.

1919 Miunchene susikūrė ekstremistinė Vokietijos darbininkų partija, kuri 1920 (ėmus vadovauti A. Hitleriui) pavadinta Nacionalsocialistine Vokietijos darbininkų partija; miestas tapo nacistų centru, jame įvyko svarbus šiam judėjimui Alaus pučas. 1933 Bavarijos savivalda buvo panaikinta, tačiau iki 1945 ji liko nacizmo svarbiausia atrama (1933 Dachau įkurta pirmoji koncentracijos stovykla), todėl valstybės, II pasaulinio karo nugalėtojos (Bavarija paskelbta Jungtinių Amerikos Valstijų okupacine zona), pasirinko jos miestą Niurnbergą Tarptautautinio karo nusikaltėlių tribunolo vieta.

Nuo 1949 Vokietijos Federacinės Respublikos žemė. Svarbiausia politinė jėga – Krikščionių socialinė sąjunga.

2271

-Bavaria

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką