Bažnýčios Mókytojas (lot. Doctor Ecclesiae), katalikų teologų titulas. Suteikiamas šventaisiais ir išmintingais pripažintiems teologams, kurių mokymu remiasi Bažnyčia. Titulą skiria popiežius arba Bažnyčios susirinkimas. Kriterijus nustatė popiežius Benediktas XIV (1675–1758). Pirmaisiais Bažnyčios Mokytojais 1298 paskelbti didieji Vakarų ir Rytų Bažnyčios Tėvai. Kiti Bažnyčios Mokytojai: Tomas Akvinietis (1568), Bonaventūras (1588), Anzelmas Kenterberietis (1720), Izidorius Sevilietis (1722), Petras Auksažodis (1729), Leonas I Didysis (1754), Petras Damianis (1828), Bernardas Klervietis (1830), Hilarijus Puatietis (1851), Alfonsas Liguoris (1871), Pranciškus Salezietis (1877), Kirilas Aleksandrietis (1882), Kirilas Jeruzalietis (1882), Jonas Damaskietis (1890), Beda (1899), Efremas (1920), Petras Kanizijus (1925), Kryžiaus Jonas (1926), Roberto Bellarmino (1931), Albertas Didysis (1931), Antanas Paduvietis (1946), Laurynas Brundizietis (1959), Kotryna Sienietė (1970), Teresė Avilietė (1970), Kūdikėlio Jėzaus Teresė (1997), Jonas Avilietis (2012), Hildegarda Bingenietė (2012), Grigalius Narekietis (2015), Irenėjas Lionietis (2022).
656