Béarn (Beárnas), istorinė sritis Prancūzijoje. Apima Atlanto Pirėnų departamento kalnuotąją pietvakarių dalį (Akvitanijos administracinis regionas).
6 a. šią teritoriją nukariavo vaskonai (dabartinių baskų protėviai). Nuo 819 vikontija, pavaldi Akvitanijos hercogystei. 11 a. nepriklausoma; kaldino savo monetas. Nuo 12 a. iki 1789 turėjo trijų luomų atstovaujamąjį susirinkimą. 12 a. Béarnas buvo Aragono karalystės dalis, po 1213 Mures mūšio (albigiečių ir jų sąjungininkų aragoniečių mūšis su S. de Montfort’o vadovaujamais kryžininkais) atiteko Gaskonės hercogystei, kuri buvo Anglijos karaliaus lenas. Nuo 1290 formaliai priklausė Foix grafams, tačiau faktiškai, naudodamasis Anglijos ir Prancūzijos Šimtamečiu karu, buvo nepriklausomas. 1481 Béarno vikontai tapo Navaros karaliais, Henrikas III Navarietis 1589 tapo Prancūzijos karaliumi Henriku IV; Béarnas buvo prijungtas prie Prancūzijos karaliaus domeno. Iki 20 a. pradžios dauguma Béarno gyventojų buvo pusiau klajokliai, vertėsi sezonine gyvulininkyste.