Beatričė Grincevičiūtė

Beatričė Grincevičiūtė

Beatričė Grincevičiūtė

Grincevičitė Beatričė 1911 11 28Stolaukėlis (Bartninkų vlsč.) 1988 11 17Vilnius, lietuvių dainininkė (sopranas). Kilusi iš bajorų. Pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė. Muzikos mokėsi nuo 1919 namie Ilguvoje, nuo 1921 Varšuvos aklųjų ir nebyliųjų institute (baigė 1928), Kaune Liaudies konservatorijoje (1933–40) ir privačiai pas A. Binkevičiūtę (1933–44). B. Grincevičiūtės muzikiniam išprusimui įtakos turėjo Ilguvos dvaro, E. Młynarskio (B. Grincevičiūtės tetėno) aplinka (joje reiškėsi įžymūs muzikai, rašytojai ir kiti menininkai) ir globa (1921–28 Varšuvoje gyveno jo šeimoje). 1931–32 dirbo auklėtoja Kauno aklųjų institute. Nuo 1937 11 24 pradėjo dainuoti per radiją. Nuo 1943 03 06 rengė solo koncertus (debiutas Kauno konservatorijoje). 1944–46 Lietuvos filharmonijos, 1946–65 Lietuvos radijo solistė. 1966–84 Lietuvos radijo muzikos įrašų priėmimo komisijos narė. 1975–88 Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklos muzikinės literatūros iliustratorė. Buvo Lietuvos televizijos konkurso Dainų dainelė žiuri narė.

Koncertinė veikla

Daug koncertavo su pianistais V. Jakubėnu, N. Dukstulskaite, B. Dvarionu, H. Znaidzilauskaite, G. Landsbergiene, aktoriais L. Noreika, M. Mironaite, dar su smuikininkais P. Juodišiumi, K. Kanišausku, Lietuvos kameriniu orkestru; duetus dainavo su V. Mikštaite, D. Sadausku. Lietuvos radijuje įrašė daugiau kaip 1300 įvairių epochų ir stilių muzikos kūrinių. Su B. Grincevičiūtės įdainavimais išleistos 22 gramofono ir 3 kompaktinės plokštelės.

Repertuarą (daugiau kaip 1000 kūrinių) sudarė lietuvių ir kitų tautų liaudies dainos (jas dažnai dainavo a cappella), 18–20 a. klasikų kamerinė muzika. Pirmoji atliko daugelį lietuvių kompozitorių dainų vaikams. Turėjo savitą lyrišką, šviesaus tembro balsą, subtilų meninį skonį, fenomenalią muzikinę atmintį, įgimtą absoliučiąją ir spalvinę klausą, gilią įtaigą klausytojams.

Apdovanojimai

LSSR valstybinė premija (1977).

Atminimo įamžinimas

Apie B. Grincevičiūtę sukurta filmai Beatričė (1968, režisierė ir scenaristė J. Janulevičiūtė) ir Ji kaip daina (1979, režisierius ir scenaristas R. Sipavičius). Nuo 1991 rengiami (kas 5 metai) Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai. Nuo 1994 Vilniuje veikia B. Grincevičiūtės memorialinis butas muziejus Beatričės namai.

L: T. Sakalauskas Beatričė Vilnius 1982, Marijampolė papild. 22004; S. Plepys Maištas prieš lemtį: Etiudai apie įžymius neregius Klaipėda 1994, Vilnius papild. 22003; Esi graži ir nuostabi... Dainininkės Beatričės Grincevičiūtės artimųjų laiškai ir atsiminimai / parengė J. Raškauskas Vilnius 1998; Amžininkų atsiminimai apie Ilguvą / sud. A. Vaičiūnas Vilnius 1998, papild. Ilguva amžininkų atsiminimuose 2004, papild. 32008; J. Janulevičiūtė Lapkričio Beatričė Vilnius 2001, Gerumo šviesa Vilnius 2002, Kas liko laiškuose: Beatričės Grinevičiūtės ir Juozo Urbšio laiškus pavarčius Vilnius 2004, Kaune įmintos pėdos Vilnius 2005; V. Žukas Beatričė Grincevičiūtė. Prisiminimai Vilnius 2004; Ilguvos dvaro takais (Ścieżkami dworu Ilguva) Šakiai 2006; E. Jankutė Per vaikų darželius Vilnius 2008.

1352

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką