kliūtinis bėgimas (Baltijos šalių jaunučių čempionatas Vilniuje, 2017)

maratonas (Vilnius, 2017)

2016 Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 100 m bėgimo pusfinalis (priekyje – Usainas Boltas)

bėgmas, daugelio sporto šakų ir judriųjų žaidimų sudėtinė dalis; lengvosios atletikos šaka, apimanti 67 % jos rungčių. Bėgimo būdai: ristele, ant pirštų, vietoje, aukštai keliant kelius, plačiu žingsniu, laisvas bėgimas ir kiti.

Rungtys

Lengvosios atletikos pagrindinės rungtys: trumpieji nuotoliai, arba sprintas (60, 100, 200, 400 m), vidutiniai nuotoliai (800, 1000, 1500, 2000 m), ilgieji nuotoliai (3000, 5000, 10 000 m ir kiti), barjerinis bėgimas (100 – moterims, 110 – vyrams; 400 m), kliūtinis bėgimas, estafetinis bėgimas (4 × 100 m, 4 × 200 m, 4 × 400 m ir kiti), valandos bėgimas, maratonas (42 km 195 m). Bėgama stadiono, maniežo takais, salės grindimis, gatvėmis (lygusis bėgimas), nugalint vandens ir barjerų kliūtis (kliūtinis bėgimas), vietove (krosas). Dauguma bėgimo rungčių įtraukta į olimpinių žaidynių programą.

Istorija

Bėgimas yra pagrindinė ir seniausia fizinių pratimų rūšis, naudojama kraujotakos ir kvėpavimo sistemų galioms, fizinėms ypatybėms ugdyti, sveikatai, fiziniam parengtumui palaikyti ir stiprinti. Bėgimas yra pati seniausia lengvosios atletikos rungtis, ilgą laiką buvusi vienintelė Antikos žaidynių rungtis. Sportininkai bėgdavo: 1 stadijų (Olimpijoje – 192,27 m), 2 stadijus (Olimpijoje – 384,54 m), nuo 7 iki 24 stadijų su ginkluote (Olimpijoje – 2 stadijus, kitur – 4) estafetes. Šiuolaikinis sportinis bėgimas pradėtas kultivuoti 18 a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje. Žymiausi pasaulio bėgikai – E. Zátopekas (Čekija), P. J. Nurmi (Suomija), J. Owensas, M. Jones, M. Greene’as, M. Johnsonas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), A. Bikila, H. Gabreselassie (abu Etiopija), F. F. Blankers-Koen (Olandija), V. Kucas, P. Bolotnikovas, L. Bragina (visi Rusija), V. Borzovas (Ukraina), H. El Guerroujas (Marokas), S. Koskei (Kenija), U. Boltas (Jamaika).

Lietuvoje

Lietuvoje 20 a. pirmoje pusėje žymesnieji bėgikai buvo Alfonsas Vietrinas, Aleksiejus Šimanas, Valentinas Jakelaitis, Aleksandras Jočys, V. Bakūnas. Pasaulio lengvosios atletikos kroso komandinių čempionatų aukso medalius laimėjo bėgikė R. Čistiakova (1988, 1989, 1990); pasaulio rekordus gerino Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969), A. Ambrazienė (400 m barjerinis bėgimas, 1983). Olimpinių žaidynių aukso medalį iškovojo R. Valiulis (estafetės 4 × 400 m bėgimas, 1980), sidabro – N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988). Kiti geriausi bėgikai: Aleksandras Antipovas (5000 m, 10 000 m bėgimas, 12 000 m, 14 000 m krosas), Kęstutis Orentas (5000 m bėgimas), J. Pipynė (1500 m bėgimas, 5000 m krosas), A. Aleksejūnas (krosas, 5000 ir 3000 m kliūtinis bėgimas), Anatolijus Baranovas (maratonas), Felicija Karoblienė, Karaliūnaitė (800 m bėgimas, krosas), Margarita Navickaitė, Jasevičienė (400 m bėgimas, 400 m barjerinis bėgimas), Romas Sausaitis (5000 m ir 10 000 m bėgimas), Romualdas Bitė (3000 m kliūtinis bėgimas), Dalia Matusevičienė, Zauraitė (400 m, 800 m bėgimas), Alfonsas Gedminas (5000 m, 10 000 m bėgimas), Jonas Grigas (3000 m kliūtinis bėgimas).

Jonas Pipynė Lietuvos bėgimo čempionate (1957)

bėga Adolfas Aleksejūnas (Lietuvos profsąjungų kroso čempionato finalas, 1965)

523

2564

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką