bekõjai varliãgyviai (Gymnophiona, Apoda), varliagyvių (Amphibia) klasės būrys. 5 šeimos, 35 gentys, apie 170 rūšių. Paplitę Azijos, Afrikos, Amerikos tropinio klimato juostoje.
Kūnas 8–150 cm ilgio, kirmėliškas, be galūnių, su žiedinėmis raukšlėmis, prisitaikęs rausti, gyventi po žeme. Dauguma bekojų varliagyvių be uodegos arba ji labai trumpa. Oda gleivėta, daug liaukų. Kai kurie turi odos kaulinius žvynelius. Kaukolė beveik visa sukaulėjusi. Slanksteliai amficeliniai, su išlikusia tarp jų chorda, gana gerai išsivystę šonkauliai (200–300). Žanduose aštrūs, atgal užlinkę dantys. Akys nevisiškai išsivysčiusios, pasislėpusios po oda ar net pridengtos galvos kaulų. Uoslė ir lytėjimas geri. Vidaus organai pailgėję. Daugelis bekojų varliagyvių gyvena įsirausę į drėgną dirvą, prie upių ir ežerų. Suaugėliai juda lėtai rangydamiesi.
žieduotoji kirmrausa
Plėšrūs, minta kirmėlėmis, vabzdžiais, varlėmis bei smulkiomis gyvatėmis. Apvaisinimas vidinis. Deda 5–30 daug trynio turinčių kiaušinių, kuriuose vystosi lervos su didelėmis išorinėmis žiaunomis. Vienų bekojų varliagyvių rūšių lervos metamorfozę baigia po kiaušinio dangalu, kitų – vandenyje. Po to jaunikliai išeina į sausumą. Kai kurie bekojai varliagyviai gyvena gėlame vandenyje ir yra gyvavedžiai.
Pietryčių Azijoje dažna ceiloninė kirmrausa (Ichthyophis glutinosus); kūnas iki 40 cm ilgio, melsvai juodas, su plačia, ryškiai geltona juosta išilgai šonų. Pietų Amerikoje paplitusios žieduotoji kirmrausa (Siphonops annulatus; apie 40 cm ilgio, įsikasa į gruntą iki 50 cm) ir vandeninė kirmrausa (Typhonectes natans; gyvena vandenyje).
-kirmrausa; -varliagyvis