Belgijos gamta

Begijos gamtà

Belgijos gamtinis žemėlapis

Krantai. Reljefas

Belgijos šiaurės vakarinius krantus skalauja Šiaurės jūra. Kranto linijos ilgis 66 kilometrai. Belgija – aliuvinių lygumų kraštas (paviršiaus vidutinis aukštis 160 metrų). Pajūryje vietomis paviršiaus aukštis žemiau jūros lygio; smėlio kopos ir pakrantės pylimas atitveria nuo jūros polderius – buvusias pelkes ir lagūnas. Šiaurės vakaruose yra plokščia Flandrijos žemuma, šiaurėje – Kempeno žemuma; jų aukštis mažiau kaip 100 metrų. Jas dengia upinės ir jūrinės kvartero nuogulos. Belgijos paviršius pamažu aukštėja iš šiaurės vakarų į pietryčius ir pereina į kalvotas lygumas ir plynaukštes (Brabanto kalvas, Condrozo plynaukštę), Ardėnų aukštumą (joje yra aukščiausias Belgijoje Botrange’o kalnas, 694 metrai). Pačiuose Belgijos pietuose – Belgijos Lotaringijos molingos kuestos (didžiausias aukštis 465 metrai).

Ardėnų aukštumos kraštovaizdis (Semois upės slėnis)

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų jūrinis ir pereinamasis (Ardėnuose) iš jūrinio į žemyninį. Žiemos švelnios, dažni rūkai (ypač Ardėnuose), vasaros vėsios. Pajūryje pučia drėgni vakarų ir pietvakarių vėjai. Sausio vidutinė temperatūra Oostendėje 3,5 °C, Briuselyje 2,5 °C, Ardėnuose –1 °C, liepos (atitinkamai) – 16,5 °C, 17,5 °C ir 15 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 775 mm, 835 mm ir 1250 milimetrų. Briuselyje per metus būna vidutiniškai 150 lietingų dienų, Ardėnuose – iki 200.

Vidaus vandenys

Belgijos upės priklauso Šiaurės jūros baseinui. Svarbiausios upės: Masas ir jo intakas Sambre’as, Šeldė ir jos intakas Lysas. Žiemą jos neužšąla; laivuojamos. Upes jungia bei nuotėkį reguliuoja kanalų, šliuzų ir perpumpavimo stočių sistema.

vienas Belgijos kanalų

Dirvožemiai

Dirvožemiai daugiausia jauražemiai, išplautžemiai, rudžemiai.

Augalija

Belgija yra plačialapių miškų zonoje (natūralios augalijos mažai likę). Miškai užima 20 % Belgijos teritorijos (1998). Paplitę ąžuolynai ir bukynai, be to, auga skroblai, alksniai, beržai. Miškų daugiausia Ardėnuose. Flandrijai būdingas kultūrinis kraštovaizdis bokažas – laukai ir pievos suskirstyti į nedidelius plotus miškų ir krūmų juostomis, giraitėmis, sodais.

Gyvūnija

Veisiasi taurieji elniai, stirnos, šernai, kiaunės, kiškiai, iš paukščių – fazanai, kurapkos, slankos.

Aplinkos apsauga

Didžiausias Belgijoje gamtos rezervatas – Aukštųjų Fenų nacionalinis parkas (Hautes Fagnes National Park, plotas 45 km², įkurtas 1957); kartu su Vokietijoje esančia dalimi sudaro Aukštųjų Fenų–Eifelio nacionalinį parką. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti Belgijos reliktiniai bukų miškai (2017; tarpvalstybinės saugomos teritorijos, Rytų Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščių bukų miškų, dalis). 9 Ramsaro konvencijos (Belgijoje įsigaliojo 1986) saugomos vietovės (plotas 469,44 km²).

Aukštųjų Fenų nacionalinis parkas

pajūrio kopos

2097

Belgija

Belgijos gyventojai

Belgijos konstitucinė santvarka

Belgijos partijos ir profsąjungos

Belgijos ginkluotosios pajėgos

Belgijos ūkis

Belgijos istorija

Belgijos santykiai su Lietuva

Belgijos švietimas

Belgijos literatūra

Belgijos architektūra

Belgijos dailė

Belgijos muzika

Belgijos choreografija

Belgijos teatras

Belgijos kinas

Belgijos žiniasklaida

Belgijos lietuviai