Begijos lietùviai
Briuselis buvo tapęs vienu 1830–31 sukilimo dalyvių emigracijos centrų. Prieš I pasaulinį karą Briuselio, Gento, Lježo ir Leuveno universitetuose studijavo keliolika studentų iš Lietuvos; 1909 Leuvene įkurta draugija Lietuva. Prieš II pasaulinį karą Belgijoje gyveno kelios dešimtys lietuvių.
Per karą į Belgiją pateko pabėgėlių iš Lietuvos. 1945 buvo atvežta apie 2000 lietuvių karo belaisvių (tarp jų Vietinės rinktinės karių) iš Vokietijos, 1946 jie grąžinti atgal. 1947 Belgija sutiko priimti karo pabėgėlių, įdarbinti juos anglies kasyklose. Tuomet į Belgiją atsikėlė nemažai lietuvių. Jie dirbo Lježo ir Limburgo baseinų kasyklose. 1949 dėl sunkių darbo sąlygų daugelis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Vokietiją. Emigrantus rėmė BALF, tarptautinės pabėgėlių organizacijos, Caritas, Tolstojaus fondas ir kitos religinės šalpos organizacijos. 1947 Lježe įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė. Įsteigta chorų, tautinių šokių ir vaidybos būrelių, minėtos tautinės ir religinės šventės. Nuo 1947 10 draugija Sėja, 1950–52 Katalikų misija (kunigai Juozas Aranauskas, Jonas Dėdinas) Briuselyje leido dvisavaitinį laikraštį Gimtoji šalis. Lježe ir Limburge trumpai veikė lietuvių mokyklos. Belgijoje gyveno ir kūrė rašytojas E. Cinzas.
1979 Belgijos lietuvių bendruomenė Louvain-La-Neuve’o miestelyje surengė Europos lietuvių studijų savaitę. Apie 1983 Belgijos lietuvių veikla nusilpo, vėl suaktyvėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. 1988–91 Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas, rinko ir siuntė labdarą Lietuvai, 1991 prisidėjo kuriant Lietuvos ambasadą Briuselyje. 1993 įkurta Flandrijos–Lietuvos draugystės asociacija (vadovai Francine ir René Verbeke) rengia bendrus lietuvių ir flamandų bendruomenių susitikimus. Nuo 2009 Briuselyje veikiantis Debatų klubas kviečia diskutuoti aktualiomis politikos, ekonomikos ir socialinėmis temomis. 2010 įsikūrė Keliautojų klubas, choro studija Be lietaus, Lietuvos teisininkų draugijos Briuselio skyrius, 2015 – folkloro grupė, 2017 – tautinių šokių kolektyvas Lietuvonis (vadovė Nijolė Turčinavičienė). Nuo 2006 Belgijos, Liuksemburgo ir Olandijos lietuviai rengia sporto žaidynes BeNeLux (nuo 2017 vyksta Duffelyje, Antverpeno provincija; 650 dalyvių 2016). Briuselio lietuvių krepšinio klubas Green White (pradėjo rinktis 2004) dalyvauja Belgijos mėgėjų krepšinio turnyre. Nuo 2014 veikiantis Lietuvių kultūros centras Belgijoje siekia diegti ir puoselėti lietuvių ir mišrių šeimų vaikų meilę lietuvių kalbai ir tradicijoms.
Belgijos lietuviai Briuselyje susitinka su Lietuvos prezidentu G. Nausėda (2019; sėdi pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės)
1948 Belgijoje gyveno apie 2500, 1954 – apie 200, 2011 – 1852 lietuviai.
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos