Begijos lietùvių bendrúomenė, Belgijos lietuvių svarbiausia organizacija. Pasaulio lietuvių bendruomenės narė (nuo 1949). Pagrindiniai tikslai: lietuvybės ir tarpusavio ryšių saugojimas, kartu išvengiant tautinės izoliacijos ir skatinant lietuvių socialinę integraciją. Turi valdybą, pirmininką, iždininką.
Istorija
Belgijos lietuvių bendruomenė įkurta 1947 12 26 Lježe kunigo Jono Danausko ir pulkininko J. Lanskoronskio iniciatyva. 20 a. antroje pusėje bendruomenė turėjo apylinkes Briuselyje, Hainaut ir Limburge. Centras įsikūrė Lježo provincijoje, kur buvo susibūrę daugiausia lietuvių. Buvo Rytų ir Vidurio Europos kraštų asociacijos Solidarité Européenne (žlugus SSRS likviduota) narė, dalyvavo jos organizuotose politinėse manifestacijose. Kasmet rengė Vasario 16 minėjimą su paskaitomis ir kultūrine programa. 1979 surengė Europos lietuvių studijų savaitę Louvain-La-Neuve mieste. Po 1983 bendruomenės veikla nutrūko. Atsinaujino Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės.
Veikla
21 a. pradžioje bendruomenės valdyba organizuoja tautines ir valstybines šventes, sporto žaidynes, ieško bendruomenės veiklai finansinių rėmėjų, palaiko ryšius su Lietuvos institucijomis ir kitomis užsienio lietuvių bendruomenėmis. Nuo 2003 kasmet rengiama Rasų (Joninių) šventė, 2006 surengtos pirmosios Belgijos ir Liuksemburgo lietuvių sporto žaidynės BeLux (nuo 2015 prisijungus Olandijos lietuviams BeNeLux; apie 300 dalyvių kasmet). Nuo 2004 treniruojasi krepšinio komanda Green White, nuo 2009 veikia Keliautojų klubas, Debatų klubas, 2010 susibūrė choro studija Be lietaus, Lietuvos teisininkų draugijos Briuselio skyrius, 2015 – folkloro grupė, 2017 – tautinių šokių grupė Lietuvonis.
Vadovai
Valdybos pirmininkai: J. Danauskas, A. Burba, S. Paulauskas, kunigas Juozas Aranauskas, P. Sekmokas, S. Baltus, Darius Oliškevičius, Aurelija Goris-Norienė, Arnoldas Pranckevičius, Asta Kulikauskaitė, Gintaras Marijauskas (nuo 2020).