Begijos švietmas
Ankstyvaisiais viduramžiais Belgijos teritorijoje veikė bažnytinės, 18 amžiaus pabaigoje – privačios mokyklos. Valstybinė mokyklų sistema susiformavo 19 amžiuje. 1914 įvestas privalomas mokslas 6–14 metų vaikams. Veikė valstybinės ir privačios, daugiausia katalikų, mokyklos. Buvo mokoma olandų (flamandų) ir prancūzų kalbomis. 1980 valstybinė reforma įteisino 3 kalbines bendruomenes: olandų (flamandų), prancūzų ir vokiečių, Briuselyje vartojamos 2 valstybinės kalbos: olandų (flamandų) bei prancūzų. Nuo 1989 bendruomenės švietimą tvarko savarankiškai. Yra 2 švietimo ministrai: vienas vadovauja prancūziškai ir vokiškai kalbančių gyventojų švietimui, kitas olandiškai kalbančios Flandrijos švietimo sistemai. Kiekvieną kalbinę švietimo sistemą sudaro trigubas mokymo įstaigų tinklas: valstybinės mokyklos, esančios valstybės žinioje, valstybinės mokyklos, kurias valdo vietinė valdžia, ir privačios mokyklos, dažniausiai priklausančios religinėms bendruomenėms. 1984 įvestas privalomas ir nemokamas mokslas 6–18 metų vaikams. Ikimokyklinis ugdymas nemokamas ir neprivalomas (apima vaikų darželius ir parengiamąsias klases). Į parengiamąją klasę vaikai eina nuo 5 metų. Pradinį mokymą sudaro 3 pakopos po 2 metus. Flamandų, prancūzų ir vokiečių bendruomenių mokyklose mokymosi programa panaši. Baigus pradinę mokyklą suteikiamas bazinio išsilavinimo pažymėjimas. Vidurinės mokyklos yra dviejų tipų. Pirmojo tipo mokyklą (pagal 1971 reformą) sudaro 3 pakopos (stebėjimo, orientavimo, apsisprendimo) po 2 metus. Ji yra dviejų pagrindinių krypčių: pereinamosios (bendrasis lavinimas, techninės krypties mokymas ir meninis ugdymas) – parengia aukštajai mokyklai, bet palieka galimybę pasirinkti darbinę veiklą, ir kvalifikacinės (technikos ir profesinis mokymas, meninis ugdymas) – rengia mokinius darbinei veiklai, bet palieka galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje. Antrojo tipo (tradicinė mokykla, pagal 1957 reformą) apima 2 pakopas po 3 metus. Antrojoje pakopoje mokiniai renkasi vieną iš dviejų krypčių: klasikinę (graikų, lotynų kalbos, gamtos mokslai, matematika) ar šiuolaikinę (matematika, gamtos mokslai, ekonomika). Pirmojo tipo mokyklų daugiausia, antrojo – veikia tik prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje. Baigus vidurinę mokyklą dar mokomasi vienerius metus (rengimasis aukštajai mokyklai arba darbinės veiklos specializacija). Nuo 1970 neįgalieji nuo 3 iki 21 metų mokosi specialiosiose mokyklose, nuo 1989 gali mokytis ir bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus turinčius protinę negalią). 18–25 metų jaunuolių profesinis rengimas apima teorinį mokymą (6 mėnesiai) amatų centruose ir praktinį darbą pagal sutartį įmonėse (2 metai). Aukštasis mokslas mokamas. Baigusieji vidurinę mokyklą į aukštąją mokyklą priimami be stojamųjų egzaminų. Nuo 1970 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines ir neuniversitetines. Universitetinės studijos yra 3 pakopų (pirmoji ir antroji po 2–3 metai, trečioji 3–4 metai), neuniversitetinės – trumposios (2, 3 ar 4 metai) arba ilgosios (2 pakopos po 2–3 metus). Svarbiausios mokslo įstaigos: Louvaino katalikiškasis universitetas, Lježo ir Gento (abu įkurti 1817), Briuselio (įkurtas 1834), Antverpeno (įkurtas 1965) universitetai, Belgijos karališkoji mokslų, literatūros ir menų akademija, Karališkoji flamandų kalbos ir literatūros akademija (įkurta 1886), Karališkoji prancūzų kalbos ir literatūros akademija (įkurta 1926), Belgijos flamandų karališkoji mokslų ir menų akademija (įkurta 1938) ir akademijų tipo institutai (Tarptautinių santykių ir kiti). Didžiosios bibliotekos: Belgijos karališkoji biblioteka, Briuselio (įkurta 1846), Louvaino katalikiškojo (įkurta 1425), Gento (įkurta 1797), Lježo (įkurta 1817) universitetų. Muziejai: Briuselyje – Belgijos karališkieji dailės muziejai ir Karališkieji dailės ir istorijos muziejai, Antverpene – Karališkasis dailės (įkurtas 1870), Tervurene – Karališkasis Centrinės Afrikos (įkurtas 1897).
2818
Belgijos kultūra
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos