Begijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Belgijos BVP struktūra (2000)
Belgija – ekonomiškai stipri valstybė. 2000 realusis BVP sudarė 315 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, nominalusis – 228 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, pagal perkamosios galios paritetą – 259 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių; BVP dalis vienam gyventojui – 22 250 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (25 300 tarptautinių dolerių pagal perkamosios galios paritetą). Belgijos BVP ir infliacijos kitimas parodytas 1 lentelėje, BVP struktūra – diagramoje. Visuminis Belgijos įsiskolinimas 2000 sudarė 262 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (105 % BVP), skolos dalis vienam gyventojui – 25 800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (didžiausia pasaulyje).
1
Pramonė
Tihange'o branduolinė elektrinė
Didelės reikšmės Belgijos ūkio plėtrai 20 a. turėjo akmens anglių gavyba (1939 buvo iškasta 30 mln. t, 1960 – 24, 1980 – 6, 1990 – 1, 1992 – 0,2 mln. t); nuo 1995 akmens anglys nekasamos (baigėsi jų ištekliai). Ardėnuose yra nedidelių geležies, švino, cinko, vario, stibio rūdų išteklių. Kasama klintis, kvarcitas, kvarcinis smėlis, smiltainis, gaunama dolomitas, marmuras, gamtinės dujos. Belgijos energetika labai priklauso nuo energetinių išteklių importo; daugiausia importuojama gamtinių dujų (iš Nyderlandų), naftos (iš Didžiosios Britanijos, Arabijos pusiasalio šalių), anglių (iš Vokietijos). Energetiką kontroliuoja Electrabel, Tractebel bendrovės. Vienam gyventojui pagaminama vidutiniškai 8250 kWh elektros energijos (1999). 58 % elektros energijos pagamina atominės elektrinės (trečioji vieta pasaulyje po Lietuvos ir Prancūzijos), 41 % – šiluminės elektrinės, 1 % – hidroelektrinės. Veikia Tihange’o ir Doelio atominės elektrinės (7 branduoliniai reaktoriai, 1999). Branduolinės energetikos tyrimų centras yra Molyje.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: mašinų, metalo dirbinių gamyba, chemijos, tekstilės pramonė, metalurgija; didžiausi pramoniniai centrai: Antverpenas, Briuselis, Lježas, Charleroi, Monsas, Kortrijkas, Mouscronas. Belgija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal lengvųjų automobilių surinkimą iš importinių detalių. Lengvieji ir verslo automobiliai gaminami ir surenkami Antverpene, Gente, Genke, Briuselyje (didžiausi gamintojai – Ford Motor Co., Volvo, General Motors Corporation padaliniai). Laivai statomi Antverpene, Oostendėje, lokomotyvai ir vagonai gaminami Charleroi, Monse. Elektronikos ir elektrotechnikos pramonė (Antverpene, Charleroi, Gente, Lježe, Briuselyje), variklių (Briugėje), žemės ūkio mašinų, įvairių pramonės šakų įrangos, staklių, mezgimo mašinų gamyba. Belgijos chemijos pramonė gamina plastikus ir cheminius pluoštus (daugiausia Antverpene), vaistus (Briuselyje, Charleroi), kino ir fotografines medžiagas (Mortselyje), dezinfekavimo ir valymo priemones, sintetinį kaučiuką, sieros ir azoto rūgštis, azoto ir fosforo trąšas. Naftos chemijos pramonė vartoja importinę naftą ir dujas; nafta perdirbama Antverpene, Gente, Charleroi. Didžiausia chemijos ir naftos chemijos bendrovė – Solvay. Juodoji metalurgija vartoja importines akmens anglis (iš Vokietijos Ruhro anglių baseino); įmonės Lježe, Monse, Charleroi, Namure, Gente. Belgija užima antrąją vietą pasaulyje (po Liuksemburgo) pagal plieno ir ketaus išlydymą vienam gyventojui (vidutiniškai 1,12 t plieno ir 0,8 t ketaus, 1998). Spalvotoji metalurgija – rafinuojamas varis (Antverpene, Olene), cinkas (Flonėje, Balene), švinas, kobaltas, alavas, kadmis, selenas. Tradicinė Belgijos lengvosios pramonės šaka – kilimų, gobelenų gamyba (didžiausi fabrikai – Oudenaardėje, Mechelene, Tournai). Audžiami medvilniniai (Gente), lininiai (Kortrijke), vilnoniai (Verviers’e, Briuselyje) audiniai, damastas (Kortrijke), gaminami nėriniai (Kortrijke, Mechelene, Briuselyje, Briugėje, Ypres’e). Antverpenas – didžiausias pasaulio deimantų šlifavimo ir briliantų prekybos centras. Hainaut gaminama stiklas, veidrodžiai, indai, Namure – porcelianas, Lježe – ginklai. Maisto pramonės šakos – cukraus (Flamandų ir Valonų Brabanto, Hainaut provincijų miestuose), alaus (daugiausia Leuvene), mėsos, pieno pramonė. Belgijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
*1999
Bioprodukcinis ūkis
Belgija – prekinio žemės ūkio kraštas. Žemės ūkis labai intensyvus ir produktyvus. Ūkių mažėja (1985 jų buvo 98 000, 1995 – 71 000, 1998 – 65 000), tačiau jie didėja (1985 – vidutiniškai 14 ha, 1995 – 19 ha, 1998 – 21 hektaras). Žemės ūkio naudmenos užima apie 45 % Belgijos teritorijos. Vienam gyventojui tenka vidutiniškai 0,08 ha dirbamosios žemės. 1 ūkininkas kasmet pagamina produkcijos vidutiniškai už 65 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pasaulyje daugiau pagaminama tik Nyderlanduose), maitina daugiau kaip 100 žmonių (geriausias rodiklis pasaulyje). 2000 žemės ūkyje buvo 108 000 traktorių ir 6000 javų nuėmimo kombainų. 65 % žemės ūkio produkcijos vertės tenka gyvulininkystei, 35 % – augalininkystei. Didžiausius plotus užima javai: kviečiai (jų daugiausia išauginama Belgijos šiaurės vakarų dalies žemumose ir vidurinės dalies lygumose), miežiai, kukurūzai, avižos, rugiai. Auginama bulvės (daugiausia Flandrijoje), cukriniai runkeliai, linai, rapsai, apyniai, tabakas. Belgijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Belgijos žemės ūkio augalų derlingumas (cnt/ha, 1999): javų – 73 (pirmoji vieta pasaulyje), iš jų kviečių – 79 (trečioji vieta pasaulyje po Airijos ir Didžiosios Britanijos); maistinių kukurūzų – 94, bulvių – 490 (pirmoji vieta pasaulyje), cukrinių runkelių – 590. Priemiesčiuose – šiltnamių daržininkystė, Flandrijos žemumoje – gėlininkystė (daugiausia auginamos rožės, azalijos, begonijos; centras – Aalstas), Maso ir Sambre’o slėniuose – sodininkystė. Gyvulininkystės svarbiausi rajonai – Flandrijos ir Kempeno žemumos. Jose daugiausia veisiama galvijai (Flandrijoje jie ganomi beveik visus metus) ir kiaulės. Belgijos aukštumų rajonuose – paukštininkystė, Ardėnuose – avininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
3
4
5
1999 sugauta 30 000 t žuvų. Žvejybos svarbiausias uostas – Oostendė.
Miškai daugiausia rekreaciniai.
Turizmas
Briuselio rotušė (1455)
Dinant’o tvirtovė ir bažnyčia
1999 Belgiją aplankė 6,4 mln. užsienio turistų. Pajamos iš turizmo 1998 sudarė 5,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Svarbiausi turizmo regionai: pajūris su Oostendės, Knokke‑Heisto, Blankenbergės, De Pannės kurortais; Briuselio, Antverpeno, Briugės, Gento, Mecheleno, Lježo, Leuveno miestai; Ardėnai (Spa kurortas).
Transportas ir ryšiai
57 % Belgijos vidaus krovinių apyvartos tenka automobilių transportui, 26 % – vidaus vandenų, 16 % – geležinkelių transportui. Belgijos transporto tinklas labai tankus. Automobilių kelių yra 146 000 km (1998), iš jų 116 000 kilometrų – su kieta danga, 1670 km – greitkeliai; kelių tankis 477 km/100 km2 (didžiausias pasaulyje). Lengvųjų automobilių yra 4,55 mln., verslo automobilių 0,55 mln. (1999); tūkstančiui gyventojų tenka vidutiniškai 445 lengvieji automobiliai (1999). Svarbiausi automobilių keliai: Briuselis–Antverpenas, Briuselis–Monsas–Paryžius, Briuselis–Lježas, Briuselis–Gentas–Briugė–Oostendė. Geležinkelių yra 3380 km (1999), iš jų 74 % elektrifikuota; geležinkelių tankis 11,1 km/100 km2 (trečioji vieta pasaulyje po Čekijos ir Šveicarijos). Nuo 1997 tarp Paryžiaus ir Briuselio važinėja greitieji traukiniai. Laivybinių vidaus vandens kelių yra 2040 km, iš jų 1530 km laivuojama reguliariai. Laivybos kanalų ilgis 860 km (antroji vieta pasaulyje po Nyderlandų pagal laivybos kanalų tankį). Kanalai, jungiantys Maso ir Šeldės upių baseinus su Šiaurės jūra, sudaro kanalų sistemą. Svarbiausi laivybos kanalai (ilgis kilometrais): Alberto (129; tarp Maso ir Šeldės), Briuselio–Charleroi (60), Briugės–Gento (39), Willebroeko, arba Briuselio–Rupelio (32), Gento–Terneuzeno (29; tarp Gento ir Šeldės estuarijos Nyderlanduose), Briugės–Oostendės (12). Centro kanalo (19 a.) 4 šliuzai ir jų apylinkės (Hainaut provincija) – pasaulio paveldo vertybė. Didžiausias jūrų uostas – Antverpenas (krovinių apyvarta 115 mln. t, 1999; įregistruota 15 000 laivų; antrasis Europoje po Rotterdamo); kiti jūrų uostai (krovinių apyvarta mln. t, 1998): Briugė ir Zeebruggė (32), Gentas (24). Yra 42 oro uostai, iš jų 5 – tarptautiniai: Briuselio (1999 pervežta 20 mln. keleivių), Antverpeno, Lježo, Charleroi, Oostendės. Belgijos didžiausia oro transporto bendrovė SABENA 2001 bankrutavo. Naftotiekių yra 1328 km, iš jų 1167 km – naftos produktotiekių; per Belgiją eina magistralinis Rotterdamo–Antverpeno–Feluy naftotiekis. Dujotiekių yra 3300 km; magistralinis dujotiekis iš Nyderlandų.
Bankai
2001 veikė daugiau kaip 70 bankų. Centrinis bankas – Belgijos nacionalinis bankas (įkurtas 1850, būstinė Briuselyje). Seniausi bankai: Banque Nagelmackers (įkurtas 1747), ASLK-CGER Bank (įkurtas 1865; abu Briuselyje), Antverpeno taupomasis bankas Antwerpse Hypotheekkas (įkurtas 1881). Savo skyrius (2001 – 18) turi užsienio šalių (daugiausia Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) pagrindiniai bankai. Veikia kontroliuojančioji bendrovė Société Générale (įkurta 1822, būstinė Briuselyje). 1936 įkurta šalies bankų asociacija (Association Belge des Banques, būstinė Briuselyje). Veikia dvi vertybinių popierių biržos – Briuselyje (pagrindinė) ir Antverpene. Nuo 2002 Belgijos franką pakeitė euras (1 euras = 40,34 Belgijos franko).
Užsienio prekyba
Belgijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
Nuo 1922 galioja Belgijos–Liuksemburgo ekonominė sąjunga (šalys prekiauja bendrai, Belgijai tenka apie 95 % prekybos apyvartos, Liuksemburgui – apie 5 %). Belgijos užsienio prekybos balansas teigiamas (nuo 1993). 2000 eksportuota prekių už 185,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (su Liuksemburgu – už 193,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), importuota už 172,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (su Liuksemburgu – už 182,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Prekių eksporto vertė vienam gyventojui – 18 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2000). Apie 30 % (2000) eksportuojamų prekių sudaro mašinos ir transporto priemonės: automobiliai (eksportuojama apie 50 % Belgijoje pagaminamų lengvųjų automobilių), elektrotechnikos gaminiai, įvairių pramonės šakų įranga, staklės, siuvamosios ir mezgimo mašinos, prietaisai. Apie 20 % eksporto sudaro chemijos pramonės gaminiai (plastikai, cheminiai pluoštai, vaistai, parfumerija ir kosmetika, mineralinės trąšos, organinės chemijos produktai). Apie 10 % eksporto – žemės ūkio ir maisto produktai: mėsa (daugiausia kiauliena, paukštiena) ir mėsos produktai (daugiausia konservai), šviežias ir kondensuotas pienas, sviestas, bulvės, margarinas, šokoladas, alus (pagal alaus eksportą Belgija užima trečiąją vietą pasaulyje po Nyderlandų ir Vokietijos, 2000); žemės ūkio produkcijos eksporto vertė vienam gyventojui – vidutiniškai 1750 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2000; trečioji vieta pasaulyje po Nyderlandų ir Danijos). Be to, eksportuojama metalai (plienas, cinkas, varis), briliantai, tekstilės gaminiai (pirmoji vieta pasaulyje pagal kilimų ir kiliminės dangos eksportą), drabužiai, kuras. Apie 30 % importuojamų prekių sudaro mašinos ir transporto priemonės, apie 17 % – chemikalai, apie 9 % – žemės ūkio ir maisto produktai; be to, importuojama mineralinės ir energetinės žaliavos, metalai, deimantai. Belgijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose. Europos Sąjungai 1999 teko 76 % Belgijos eksporto ir 71 % importo. Tiesioginės Belgijos investicijos užsienyje 1999 sudarė 15,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (iš viso iki 2000 užsienyje investuota apie 140 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva į Belgiją 2000 eksportavo prekių už 241,3 mln. litų, importavo iš Belgijos už 430,8 mln. litų. Lietuvai 2000 teko 34,3 mln. litų tiesioginių Belgijos investicijų.
2097
2271
-Belgijos pramonė; -Belgijos žemės ūkis; -turizmas Belgijoje; -Belgijos transportas; -Belgijos bankai; -Belgijos užsienio prekyba; -Belgijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos