bendrúomenė, istoriškai susiklosčiusi pirminė socialinės organizacijos forma su savita kultūra ir funkcijomis. Bendruomenę sudaro žmonių grupė, turinti bendras institucijas, formalią savivaldą, priklausanti didesniam socialiniam junginiui, pavyzdžiui, vienkiemiai, dvarai, kaimai, miesteliai yra bendruomenės ir tautų, sričių, valstybių dalys. Bendruomenė atsirado gimininių ryšių pagrindu, tačiau jai būdinga heterogeniškumas. Bendruomenės formos istoriškai kito (gimininė gentinė visuomenė, kaimo bendruomenė), tačiau visoms formoms būdinga kolektyvinio ir privataus prado dualizmas, ypač žemvaldystėje. Plėtojantis pramonei, urbanizacijai, biurokratijai tradicinės kaimo bendruomenės suiro. Žmonės ėmė keltis iš kaimo į miestus, kūrėsi naujos bendruomenės (religinės, etninės, gamybinės ir kitos). Dabar žmonės savanoriškai jungiasi į bendruomenes (sambūrius, bendrijas, draugijas, organizacijas) pagal panašius interesus, idėjas, tradicijas, įsitikinimus, religiją ir kita.
2129