Benedictus (lot. palaimintas), ketvirtosios nekintamosios mišių dalies (ordinarium missae) Sanctus antroji padala su aklamacija Hosanna in excelsis. Romos apeigose Benedictus vartojama nuo 7 amžiaus. Vėlyvaisiais viduramžiais Benedictus giedota kaip savarankiška padala. Ankstyvojo renesanso polifoninėse mišiose Benedictus kartais būdavo kaip atskira dalis, skirta atlikti mažesniam balsų skaičiui nei kitos dalys. Baroko ir klasicizmo epochoje Benedictus galėjo būti solo arija (J. S. Bacho mišiose), atskira dalis solistams bei chorui (F. J. Haydnas, W. A. Mozartas) arba kitokio pobūdžio muzika (L. van Beethovenas, F. Schubertas). Benedictus savarankiškumo atsisakyta po Vatikano II susirinkimo (1962–65).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką