Berlýnas (Berlin), Vokietijos sostinė. Sudaro savarankišką administracinį vienetą – federacinę žemę; ją iš visų pusių supa Brandenburgo žemė.
Plotas 892 km2. 3,68 mln. gyventojų (2021); 1189 km2 ploto aglomeracijoje – 4,75 mln. gyventojų.
Berlyno panorama; viduryje – Technikos universiteto pastatai
Didžiausias Vokietijos miestas. Berlyno gyventojų skaičiaus dinamika – lentelėje. 20,2 % gyventojų (2021) – užsieniečiai, iš jų daugiausia turkų, buvusios Jugoslavijos išeivių, lenkų, italų, rusų, graikų.
1
Berlynas įsikūręs Vokietijos šiaurės rytinėje dalyje, plačiame glacialiniame slėnyje prie Havelio ir Šprė santakos. Upių uostas; Elbės–Havelio kanalas jungia jį su Elbe, Oderio–Havelio kanalas ir Oderio–Šprė kanalas – su Oderiu, kanalų sistema, į kurią įeina Vidurio Vokietijos kanalas, – su Reinu. Berlyno teritorijoje yra ežerų: Didysis Müggelio (770 ha), Tegelio (375 ha), Seddino (370 hektarų). Apie 17 % Berlyno teritorijos užima miškai (Grunewaldo, Spandau, Tegelio, Berlyno miesto), 11 % – parkai (Tiergarteno ir kiti), skverai.
Per Berlyną eina tarptautinė geležinkelio linija iš Rytų į Vakarų Europą. Berlyną juosia žiedinė automobilių magistralė; magistralės į Miuncheną, Hamburgą, Frankfurtą prie Oderio, Hannoverį.
2 tarptautiniai oro uostai: Tegelio (didžiausias ir moderniausias; 24,23 mln. keleivių, 2019), Schönefeldo (buvęs svarbiausias Vokietijos Demokratinės Respublikos oro uostas; 11,42 mln. keleivių, 2019). Seniausias Tempelhofo oro uostas (įkurtas 1923) veikė iki 2008.
Metropolitenas (U‑Bahn, veikia nuo 1902; linijų ilgis 152 kilometrai). Miesto geležinkelis Berlyne ir priemiesčiuose (S‑Bahn, linijų ilgis 331,5 kilometro).
Berlynas
Statybos, elektrotechnikos ir elektronikos pramonė (elektros variklių ir lempų, kabelių ir laidų, vaizdo ir garso aparatūros, buitinių prietaisų gamyba; Siemens, AEG, Osram bendrovių įmonės). Mašinų (staklių, prietaisų), transporto priemonių gamyba, metalo apdirbimas, optikos ir tiksliosios mechanikos, maisto (daugiausia konditerijos), chemijos ir farmacijos, poligrafijos, tekstilės, siuvimo pramonė, porceliano gamyba. Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Spandau, Weissensės, Lichtenbergo, Treptowo, Neuköllno, Tempelhofo rajonuose.
Tarptautinės mugės, tarp jų – žemės ūkio ir maisto pramonės (Grüne Woche), statybos (BAUTEC). Turizmas (2018 Berlyną aplankė 13,5 mln. turistų); tarptautinė turizmo birža. Vertybinių popierių birža, daug bankų (iš jų – Bankgesellschaft Berlin A. G.).
Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Technikos universitetas (įkurtas 1879; dabartinis pavadinimas nuo 1946), Berlyno dailės akademija, aukštosios muzikos, ekonomikos, administravimo, pedagogikos mokyklos, kino ir televizijos akademija. Mokslinio tyrimo institutai (tarp jų – branduolinių tyrimų institutas). 2 astronomijos observatorijos, 2 planetariumai. Apie 70 teatrų (tarp jų Berliner Ensemble, 3 operos teatrai), 2 filharmonijos. Berlyno filharmonijos orkestras. Kasmetiniai tarptautiniai festivaliai: Berlyno festivalis, Berlyno šventinės savaitės. Apie 75 muziejai (tarp jų – muziejų kompleksas Berlyno valstybiniai muziejai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999). Tarptautinis kongresų centras (nuo 1979). Botanikos sodas (įkurtas 1679), 2 zoologijos sodai (pirmasis įkurtas 1841), akvariumas (nuo 1869; didžiausias Europoje). Olimpinis stadionas; 1936 Berlyne įvyko XI vasaros olimpinės žaidynės.
2097