Pasaulio kultūrų namai Berlyne (1957, architektas Hugh Stubbinsas)

Berlyno filharmonija (1963, architektas H. Scharounas)

Berlýno architektūrà

Miesto centre jau 15 a. susiformavo spindulinis žiedinis siaurų gatvių tinklas. 17–18 a. miestui sparčiai plečiantis kūrėsi taisyklingo plano nauji rajonai. 18–19 a. nutiesta plačių gatvių: į Brandenburgo vartus (1791, architektas C. G. Langhansas) vedanti Unter den Linden, prekybinė Kurfürstendam. Daug parkų (centrinis Tiergarteno parkas su gausybe tvenkinių).

13 amžius–19 amžiaus pirma pusė

Senieji gotikiniai (atstatyti po II pasaulinio karo) statiniai: Šv. Mikalojaus (1244, 1379–1460) ir Švč. Mergelės Marijos (13–14 a.) bažnyčios. Karalių (15 a.), barokiniai Charlottenburgo rūmai (1699) su parku. Rūmai (18–20 a.) ir parkai Zehlendorfo rajone – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 1990). Šprė upės Muziejų saloje – Senojo (1830, architektas K. F. Schinkelis), Naujojo (1830, per II pasaulinį karą sugriautas, atstatytas 2009, architektas D. Chipperfieldas) muziejaus, Senosios nacionalinės galerijos (1866–76, abiejų architektas F. A. Stüleris), Bodeʼs (1904, architektas E. von Ihne), Pergamo (1930, architektai A. Messelis, L. Hoffmannas) muziejaus rūmai (visi – Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1999). A. Bebelio aikštės ansamblis: Karaliaus Henriko (1753, perstatyti 19 a., dabar Berlyno Humboldtų universitetas) ir Operos (1742, architektas G. W. von Knobelsdorffas, rekonstruoti 1844, architektas C. F. Langhansas) rūmai, Senoji biblioteka (1780, architektas G. C. Ungeris), Šv. Jadvygos katedra (1747–73, architektas G. W. von Knobelsdorffas).

Brandenburgo vartai Berlyne (1791, architektas C. G. Langhansas)

Žandarmerijos aikštės ansamblis: neoklasicistiniai Karališkojo teatro rūmai (1821, architektas K. F. Schinkelis, dabar Koncertų rūmai), Prancūzų (1705, architektas L. Cayard’as) ir Vokiečių (1708, architektas M. Grünbergas) katedros.

19 amžiaus antra pusė–21 amžiaus pradžia

Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčia Berlyne (1963, architektas E. Eiermannas)

19 a. antros pusės pastatai: Naujoji sinagoga (1866, architektas E. Knoblauchas), Reichstago pastatas (1894, architektas P. Wallotas, renovuotas 1999, architektas N. Fosteris). Weimaro respublikos laikotarpiu (1919–33) suplanuota modernių gyvenamųjų kvartalų (architektai B. Tautas, H. Tessenowas, W. Gropius, O. Bartningas, H. Häringas; Pasaulio paveldo paminklas, nuo 2008). Po II pasaulinio karo pastatyti ar perstatyti pastatai: Vakarų Berlyne – Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčia (perstatyta 1963, architektas E. Eiermannas), filharmonija (1963, architektas H. Scharounas), Naujoji nacionalinė galerija (1968, architektas L. Miesas van der Rohe), Rytų Berlyne – televizijos bokštas (1969). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Berlyno centras vadinamas didžiausia Europoje statybų aikštele: statoma valstybių ambasados, verslo, prekybos centrai, 1998 atidarytas didžiausias Europoje kino teatras.

Biurų pastatai Vašingtono aikštėje Berlyne (iš kairės: J. F. Kennedy namas 2015, architektūrinė bendrovė Auer Weber Architekten ir Kubas 2020, architektūrinė bendrovė 3XN)

1504

-Berlynas

Berlynas

Berlyno istorija

Berlyno lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką