Berlyno valstybinė biblioteka

Berlýno valstýbinė bibliotekà (vok. Staatsbibliothek zu Berlin), Berlýno Prsijos kultros pãveldo valstýbinė bibliotekà (vok. Staatsbibliothek zu Berlin‑Preussischer Kulturbesitz), viena didžiausių Europos, didžiausia ir seniausia Vokietijos valstybinė universalioji biblioteka. Yra Berlyne. Priklauso Prūsijos kultūros paveldo fondui (nuo 1962).

Fondai ir veikla

Bibliotekos fonduose yra daugiau kaip 23 mln. dokumentų: 12 mln. knygų (iš jų daugiau kaip 200 000 retų), 4442 inkunabulai, 18 400 Vakarų, 42 170 – Rytų kultūrų rankraščių, 1,1 mln. žemėlapių ir atlasų, 38 000 periodinių ir serialinių leidinių, 22 900 žurnalų, 180 000 laikraščių, apie 24 400 elektroninių leidinių, 4700 duomenų bazių, 2,3 mln. mikrofilmų, 13,5 mln. piešinių, 250 000 autografų. Saugoma 5 amžiaus Kvedlinburgo Biblijos rankraščio fragmentai, pirmosios spausdintos J. Gutenbergo Biblijos originalas, J. W. Goethe’s, J. S. Bacho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno rankraščiai. Leidžia bibliografinį leidinį Bibliotheksmagazin (nuo 2006).

įėjinas į Berlyno valstybinės bibliotekos pastatą Potsdamo gatvėje

Istorija

1661 įkurta Brandenburgo didžiojo kurfiursto Frydricho Vilhelmo. 1701 Frydricho I pavadinta Karališkąja biblioteka. 1735 Frydrichas Vilhelmas I perdavė biblioteką Prūsijos karališkajai mokslų akademijai. 1785 biblioteka perkelta į naują pastatą Berlyne. Nuo 18 a. gauna privalomąjį egzempliorių; todėl į ją pateko daug labai retų Mažosios Lietuvos lietuviškų knygų ir periodikos.

Berlyno valstybinėje bibliotekoje

1905 bibliotekos fonduose buvo apie 1,2 mln. dokumentų (tuo metu viena didžiausių kolekcijų pasaulyje). 1919 biblioteka pavadinta Valstybine Prūsijos biblioteka. 1933 naciai sudegino daugiau kaip 20 000 knygų. 1941 apie 3 mln. dokumentų perkelta į vienuolynus ir kitas vietas visoje Vokietijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bibliotekos pastatas apgriautas. 1946 biblioteka atkurta ir pavadinta Viešąja moksline, 1955 – Vokiečių valstybine biblioteka. Iki Berlyno sienos griūties veikė Rytų ir Vakarų Berlyno bibliotekos. 1992 tapo Berlyno valstybine biblioteka.

Karališkoji biblioteka; Valstybinė Prūsijos biblioteka; Viešoji mokslinė biblioteka; Vokiečių valstybinė biblioteka