Bertrand’o kreivė

Bertrand’o kreivė (Bertrãno kreiv), erdvinė kreivė, kurios pagrindinės normalės sutampa su kurios nors kitos kreivės pagrindinėmis normalėmis. Bertrand’o kreivių (ir tik jų) kreivį ir posūkį sieja tiesinė lygtis su pastoviaisiais koeficientais. Atskiras atvejis – bendrosios sraigtinės linijos (šlaito linijos), t. y. kreivės, esančios cilindriniame paviršiuje ir kertančios jo sudaromąsias pastoviu kampu. Kreivę 1850 ištyrė J. L. F. Bertrand’as.