Bblija literatroje. Biblijos turinys ir meniniai vaizdai, poetika veikė įvairių šalių literatūrą. Biblija turėjo įtakos grožinių kūrinių pasakojimo struktūrai ir vaizdų stilistikai, žanrų (himnai, alegorija, rauda), retorinių figūrų plėtotei. Biblijos siužetai, personažai buvo naudojami alegoriškai vaizduojant gyvenamąjį metą. Viduramžiais Biblijos siužetai, motyvai daugiausia naudoti švietėjiško, pamokomojo pobūdžio veikaluose. Renesanso literatūroje ryškesni siužetai ir motyvai apie žmogaus išskirtinumą, baroko kūriniuose bibliniais motyvais būdinga gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties priešprieša, iškeliamas žmogaus religingumas (T. Tasso Užkariauta Jeruzalė, J. Miltono Prarastasis rojus, Samsonas kovotojas; t. p. ispanų autosakramentalėse). Romantizmo epochos rašytojai Biblijos motyvus ar siužetus naudojo maištingumui, kančiai, laisvei aukštinti (G. Byrono Kainas, P. B. Shelley Islamo sukilimas). 20 a. istoriniai įvykiai paskatino naują Biblijos interpretaciją literatūroje (T. Manno Juozapas ir jo broliai, M. Bulgakovo Meistras ir Margarita), NT įvaizdžių naudojimą poezijoje (Cz. Miłoszas), krikščioniškųjų vertybių aukštinimą (K. Wojtyła, nuo 1978 popiežius Jonas Paulius II). Žydų tautos likimas sietas su izraelitų istorija (S. Asho Mozė). Ryšku Biblijos knygų siužeto atpasakojimas populiariojoje literatūroje.
Biblija lietuvių literatūroje
Lietuvių ankstyvojoje literatūroje buvo plėtojami pamokslo, pranašystės, giesmės, himno, psalmės, raudos žanrai. 19–20 a. kūriniuose vyravo rojaus praradimo, nuodėmės motyvai. Ryšku vizijų, regėjimų aprašymai (Šatrijos Ragana), dialogas su Dievu, krikščioniškoji kančios samprata (B. Brazdžionio, A. Maceinos poezija). Psalmių turinys, viltis ir tikėjimas Dievo globa atsispindi politinių kalinių ir tremtinių poezijoje (A. Miškinio eilėraščių ciklas Psalmės, išspausdinta 1989, K. Inčiūros Nelaisvės psalmės, parašyta 1956, išspausdinta 1998). 20 a. vidurio prozoje bibliniai siužetai ir motyvai pradėti perkūrinėti (V. Krėvės Dangaus ir žemės sūnūs 3 dalys 1949–61); atskleidžiama Biblijoje glūdinti ironija (M. Vaitkaus Tvanas 1927) ir ironizuota pati Biblija (R. Šavelio Dievo avinėlis 1974). Poezijoje individualiai pasaulėjautai atskleisti naudojamos Biblijos alegorijos (A. Nyka-Niliūnas, Liūnė Sutema, A. Mackus).
Dalios Čiočytės studija Biblija lietuvių literatūroje (1999)
-Biblija
L: D. Čiočytė Biblija lietuvių literatūroje Vilnius 1999, Literatūros teologija: Teologiniai lietuvių literatūros aspektai Vilnius 2013; Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra: kolektyvinė monografija / sud. D. Čiočytė Vilnius 2008.