bibliogrãfinis ãprašas, standartine forma pateiktų duomenų, reikalingų dokumentui, jo daliai arba keliems dokumentams atpažinti ir apibūdinti, visuma. Bibliografinio aprašo sritys: antraštės ir atsakomybės duomenys (bendroji antraštė, laikmenos žyma, gretutinė antraštė, paantraštiniai, atsakomybės duomenys), leidimo duomenys (leidimo, gretutiniai leidimo, leidimo atsakomybės, papildomojo leidimo, papildomieji leidimo duomenų atsakomybės duomenys), specialieji duomenys (neprivaloma bibliografinio aprašo sritis; specialūs duomenys apie periodinius leidinius, žemėlapių mastelius ir kita), skelbimo duomenys (skelbimo, platinimo vieta, leidėjo, platintojo vardas, platintojo funkcija, skelbimo, platinimo data, gamybos vieta, gamintojo vardas, gamybos data), fiziniai duomenys (medžiagos specifinis apibūdinimas ir dokumentų apimtis, matmenys, priedai ir kiti fiziniai duomenys), serijos duomenys (pagrindinė, gretutinė serijos arba serijėlės antraštė, paantraštinės serijos arba serijėlės duomenys, serijos arba serijėlės atsakomybės duomenys, tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris, numeracija), pastabos (neprivaloma bibliografinio aprašo sritis; panaudotos literatūros sąrašas, nuorodos ir kita), standartinio numerio duomenys (autoriaus pavardė, vardo inicialas, antraštė, leidimo kartojimas, skelbimo vieta, metai, puslapių skaičius, tarptautinis standartinis knygos numeris – ISBN). Bibliografinis aprašas dar skirstomas pagal formą (antraštinis, pradmeninis), turinį (išsamusis, išplėstinis, trumpasis), sandarą (monografinis, suvestinis, analizinis), funkcijas (pagrindinis, pagalbinis, papildomas), bibliografijos šaltinio paskirtį (katalogų, bibliografijos rodyklių, literatūros sąrašų). Bibliografinio aprašo unifikavimą ir standartizavimą, prieinamumą visuomenei (dokumentų vaizdumą, suprantamumą, atitikimą) tiria bibliografijos mokslas.
19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus viduryje leistos bibliografijos aprašo nacionalinės taisyklės (iki tol bibliotekos laikėsi savo nusistatytos tvarkos). 20 amžiaus 7–8 dešimtmečiais Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Katalogavimo skyrius pradėjo rengti tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (International Standard Bibliographical Description, ISBD) rekomendacijas.
Lietuvoje bibliografinio aprašo taisykles ir metodinius nurodymus pradėta leisti 1955. Nuo 1995 ISBD verčiamas į lietuvių kalbą. Už bibliografinio aprašo rengimą atsakingi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centras, mokslinių bibliotekų katalogavimo skyriai.
1647