bčių mótina, medų nešančių bičių šeimos moteriškos lyties vabzdys su visiškai išvystytais lytiniais organais. Turi diploidinį 32 chromosomų rinkinį. Dažniausiai bičių šeimoje būna viena bičių motina. Ilgis 20–25 mm, masė 180–250 mg ir daugiau; pilvelis išsikiša už sparnų galų. Pilvelio gale turi geluonį, bet juo nesinaudoja ginant bičių avilį. Geluonį naudoja kovai su kitomis bičių motinomis, kai iškyla būtinybė. Nerenka žiedadulkių, nektaro, vandens ar pikio, negamina vaško, nes neturi jam gaminti liaukų. Bičių motina pati nesimaitina, ją maitina darbininkės. Bičių motina nuo kiaušinio iki suaugusio vabzdžio išsivysto per 16 parų.
Išgyvena iki 5 metų (bitininkai ją keičia kas 2–3 metus). Vienintelė bičių motinos funkcija – dėti kiaušinius į korių akeles. Jauna bičių motina, per 2 savaites susiporavusi su tranais, į bičių akeles deda apvaisintus kiaušinius (iš jų išsivysto bitės darbininkės ir motinos), o į tranų akeles – neapvaisintus kiaušinius (iš jų išsivysto tranai). Poruojasi ore su keliais tranais (dažniausiai 6–10), atokiai nuo bityno. Bičių motinos spermotekoje telpa vidutiniškai 2,1 mg spermatozoidų, o tranas jų subrandina tik 0,43 miligramų. Jos dėslumą rodo kiaušinių, padėtų per parą, kiekis. Vidurvasarį bičių motina per parą padeda 1000–3000 kiaušinių – tiek, kiek sveria pati.
Produktyviausios būna pirmaisiais gyvenimo metais, todėl bitynuose kasmet apie pusę bičių motinų keičiama jaunomis. Nuo bičių motinos dėslumo priklauso bičių šeimos stiprumas. Jį lemia ne vien motinos paveldėtos savybės, bet ir bičių maitintojų (motinos palydos) gausumas. Palyda, 7–13 jaunų bičių maitintojų grupė, dedančią kiaušinius bičių motiną maitina kas 20–30 min bičių pieneliu, apvalo ją, gauna feromoninę informaciją apie jos buvimą šeimoje, saugo nuo kenkėjų. Palyda nepastovi, bičių motinai einant koriu, ji susidaro vis iš naujų maitintojų. Per 3 savaites nesusiporavusi bičių motina virsta tranine, deda tik neapvaisintus kiaušinius. Spietinėje akelėje išaugusi bičių motina vadinama spietimine, o perdirbtoje bitės akelėje, kuri yra korio šone, – gelbėjimosi. Natūralus motinų pakeitimas bičių šeimose dažniausiai vyksta bitėms spiečiant. Jei bičių motina staiga žūsta, tai po 3 h bitės darbininkės parenka keliasdešimt jaunų bičių lervų ir ima jas maitinti pieneliu, o po 24 h siūti gelbėjimosi lopšelius, kuriuose išaugina bičių motinas.
bičių motina (centre) su bitėmis maitintojomis (motinos palyda)
Praradus bičių motiną kai šeimoje nėra jaunų (iki 3 parų) bičių lervų ar atvirų perų, po kelių parų bitėms darbininkėms pradeda vystytis kiaušidės. Jei šeimoje neatsiranda bičių motina, išsivysto traninės bitės, kurios pradeda dėti neapvaisintus kiaušinius iš kurių išsivysto tik tranai.
962
1331