Bielyčià, Bielicà (bltr. Беліца, Belica, rus. Белица, Belica), miestelis Baltarusijoje, Lydos rajone, 30 km į pietus nuo Lydos, Nemuno dešiniajame krante, prie Lydos–Slanimo plento. Kolūkio centras. 601 gyventojų (2015).
Istorija
Kryžiuočių kronikose minima šioje vietoje stovėjusi pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Bielyčia priklausė Vilniaus vaivadijai. 15 a. buvo didžiojo kunigaikščio valda. Tarp 1431 ir 1500 pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1486 paminėtas Bielyčios miestelis, 1551 – miestas. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje buvo seniūnijos centras. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Bielyčią padovanojo Mikalojui Radvilai Rudajam, kuris katalikų bažnyčią 1553 perdavė evangelikams reformatams (įkurta jų parapija). 17–18 a. Bielyčioje buvo šaukiami evangelikų reformatų sinodai. 1787 pastatyta nauja medinė katalikų bažnyčia, 18 a. veikė ir parapinė mokykla (abi tvarkė dominikonai). Nuo 1795 priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. 1840 šios valdžia katalikų bažnyčią pavertė cerkve (1919 grąžinta katalikams, atkurta katalikų parapija; sovietų valdžios uždaryta). 1861–1950 Bielyčia – valsčiaus centras. 1886 Bielyčioje buvo 100 kiemų, 883 gyventojai, sinagoga, 3 smuklės (karčemos); vyko 4 kasmetinės mugės. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pastatyta katalikų Šv. Jurgio koplyčia, 20 a. pradžioje – cerkvė. Pagal 1920 Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartį turėjo priklausyti Lietuvai, bet 1920–39 ją valdė Lenkija. 1939 perduota Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai.
Lietuviai
Per Bielyčios apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Į pietus nuo Bielyčios – Zietelos lietuvių sala. 19 a. viduryje Bielyčios apylinkėse dar buvo kalbama lietuviškai. Tyrinėtojai mano, kad 19 a. viduryje lietuviškai kalbėjo apie 1/5–1/4 Jelnios parapijos (jai priklausė ir Bielyčia) katalikų, t. p. nemažai stačiatikių. 1921 lenkų surašymo duomenimis, Bielyčios valsčiuje lietuviais užsirašė 518 žmonių (4,5 %), manoma, beveik arba visiškai pamiršusių lietuvių kalbą, bet dar išlaikiusių lietuvių etninę savimonę.
598