Bilevičia, Biliūna, Žemaičių bajorų giminė.
16–17 a. rėmė reformaciją Lietuvoje, lietuviškų leidinių rengimą; dalis buvo lietuvių kultūros orientacijos. Tėvoniniai dvarai 16 a. buvo Viduklė, Raseiniai, Rietavas. Suskilo į dvi šakas: Bilevičius Stankevičius ir Bilevičius. Prasidėjus reformacijai Bilevičiai Stankevičiai tapo evangelikais liuteronais. Jonas 16 a. buvo Žemaitijos vietininkas, Dirvėnų ir Beržų tijūnas. Globojo spaudos lietuvių kalba pirmuosius rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1543 10 07 raštu pavedė globoti grįžtantį iš Karaliaučiaus į Lietuvą Abraomą Kulvietį, prašė parinkti lietuvių jaunuolių – kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuoniai 17 a. viduryje jau buvo katalikai.
Bilevičių herbas Kapas (lenk. Mogiła; iš A. Kojalavičiaus-Vijūko knygos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas, vadinamas Nomenklatorius, išspausdintos 1905 Krokuvoje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
T. S. Bilevičiaus kelionių dienoraščių pirmojo leidimo viršelis (1929 išspausdinta Poznanėje)
Giminės šaka – Bilevičiai – 16 a. viduryje perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Jurgis (m. 1544) nuo 1536 buvo Telšių ir Platelių laikytojas, nuo 1543 Žemaitijos seniūnas. Jo sūnus Albertas – Šeduvos tijūnas, Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaro maršalka. Merkelio (m. 1629) sūnūs – Žemaitijos arklidininkas Albrechtas ir Žemaitijos stalininkas Steponas – su kitais bajorais pasirašė 1655 Kėdainių sutarties aktą. Stepono sūnus Teodoras (T. S. Bilevičius) po 17 a. karų su Švedija ir Rusija perėjo į katalikybę. Jonušo (m. 1653) sūnus Merkelis buvo Žemaitijos pilies teismo teisėjas, Kauno taurininkas, Šeduvos tijūnas, Žemaitijos vėliavininkas. Globojo Griežės, Raseinių ir Šiluvos evangelikų reformatų bažnyčias. Jurgis (m. 1644) nuo 1623 buvo Žemaitijos seniūnijos pakamaris. Dalyvavo karuose su švedais, turkais. Į gyvenimo pabaigą perėjo į katalikų. tikėjimą.
18 a. Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko Alberto vadovaujami bajorai 1724 nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. Juozapas (m. 1850) dalyvavo bajorų Targowicos konfederacijoje, buvo delegatas į 1793 Gardino seimą. Jo duktė Uršulė ištekėjo už Pilsudskio ir dalis Bilevičių dvarų perėjo Pilsudskiams. Tadas (m. 1790) buvo Mstislavlio kaštelionas, nuo 1786 vaivada, nuo 1788 Trakų kaštelionas, Viešvėnų (netoli Telšių) tijūnas. Emigravo į Vakarų Europą. Jo brolis Teodoras 1772 tapo Žemaičių maršalka. Grigas (apie 1788–1851) 1815–32 buvo Kelmės klebonas, nuo 1839 Žemaičių vyskupijos prelatas, nuo 1848 kapitulos pirmininkas. Ipolitas (1822–1901) buvo rašytojas (rašė lenkų kalba), į prancūzų kalbą išvertė Adomo Mickevičiaus kūrinių. Jo dukterys Joana Narutavičienė (S. Narutavičiaus žmona) ir Sofija Zubovienė (V. Zubovo žmona; Zubovai) buvo vienos pirmųjų Lietuvos dvarininkaičių, baigusių aukštąjį mokslą.
Bilevičių statyti Biliūnų (Raseinių rajono savivaldybė) dvaro rūmai (1699, fotografuota 1985; Raseinių krašto istorijos muziejus)
19 a. dalis Bilevičių sulenkėjo, 20 a. išsikėlė gyventi į Lenkiją, kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.
-Bilevičius; -Bilevičius Stankevičius; -Bilevičiai Stankevičiai; -Bilevičiūtė; -Jonas Bilevičius Stankevičius; -Jurgis Bilevičius; -Albertas Bilevičius; -Albrechtas Bilevičius; -Steponas Bilevičius; - Teodoras Bilevičius, -Jonušas Bilevičius; -Merkelis Bilevičius; -Juozapas Bilevičius; -Tadas Bilevičius; -Grigas Bilevičius; -Ipolitas Bilevičius; -Joana Narutavičienė; -Sofija Zubovienė
2545