biològijos stõtys, mokslo įstaigos ar jų padaliniai, tiriantys augalus ir gyvūnus natūraliomis sąlygomis. Biologijos stotys nagrinėja ekologijos, žūklės, žuvivaisos, medžioklės, introdukcijos, aklimatizacijos, gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir apsaugos problemas. Kuriamos savitų gamtos sąlygų vietose. Yra jūrų, gėlųjų vandenų, miškų, stepių, dykumų, Arkties biologijos stotys. Daugelis jų specializuotos. Pirmosios jūrų biologijos stotys įkurtos 1859 Concarneau (Prancūzija), 1874 Neapolyje (Italija). Rusijoje 1871 įkurta pirmoji biologijos stotis tyrė Juodosios jūros gyvūniją. Vėliau biologijos stotys įkurtos Australijoje (1881), Didžiojoje Britanijoje (1888). Pasaulyje yra apie 200 jūrų biologijos stočių. Vidaus vandens biologiniam produktyvumui tirti steigiamos gėlųjų vandenų biologijos stotys. Pirmoji įkurta 1888 Čekijoje. Biologijos stotys sausumos florai ir faunai tirti įkurtos vėliau, pradėjus plėtoti ekologinius tyrimus. Biologijos stotis turi moksliniai institutai, universitetai. Jose gamybinę praktiką atlieka studentai. Vidurinių mokyklų, gimnazijų moksleiviams skirtos jaunųjų gamtininkų stotys. Augalininkystės ir gyvulininkystės klausimus tiria žemės ūkio ir zootechnikos profilio stotys. Rezervatai t. p. yra savitos biologijos stotys.

Lietuvoje

Lietuvoje veikia įvairaus profilio biologijos stotys. Jos priklauso Gamtos tyrimų centrui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, universitetams. Augalininkystės problemas Lietuvoje tyrė Baisogalos bandymų stotis (1909–14), Augalų apsaugos stotis su Fitopatologijos ir Entomologijos skyriais Dotnuvoje (1927–52), gyvūnus – Gamtos tyrimo stotis Kaune (1919–22). 1929 įkurtas Ventės rago paukščių migracijos stebėjimo punktas (dabartinė Ventės rago ornitologinė stotis), Kuršių nerijos hidrobiologinė stotis (1950), Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras Vilniuje (1953), Elektros žūklės laboratorija Klaipėdoje (1958), Pajūrio biologinė stotis Juodkrantėje (1960), Rusnės ichtiologijos stotis (1962), Vaišnoriškių ir Davilos biologijos stotys (Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, 1968), Drūkšių hidrobiologijos stotis (1982), Paukštininkystės bandymų stotis Velžyje (1968). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui priklauso Agrocheminių tyrimų laboratorija, Vėžaičių ir Vokės filialai, Joniškėlio, Perlojos, Rumokų bandymų stotys. Miškų instituto pagrindinė mokslinių tyrimų bazė yra Dubravos eksperimentinė‑mokomoji miškų urėdija, Aleksandro Stulginskio universitetas turi bandymų stotį Noreikiškėse.

2544

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką