biologų draugijos

biològų draugjos, visuomeninės mokslinės organizacijos, telkiančios įvairių biologijos sričių specialistus. Pirmosios jų susikūrė Italijoje ir buvo vadinamos akademijomis: 1603 Romoje įsteigta Akyliųjų akademija. Jos narys buvo G. Galilei. 1657–66 Florencijoje įkurta Gamtotyros akademija. 17 a. akademijos, draugijos buvo kuriamos Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. 1652 Schweinfurte įkurta Gamtos keistenybių akademija. Didžiojoje Britanijoje 1721 prie Londono karališkosios draugijos įkurta Botanikų draugija, 1788 – C. von Linné draugija. C. Darwinas ir A. Wallace’as šios draugijos posėdyje 1858 paskelbė gamtinės atrankos teoriją. 19 a. pradžioje Londone įkurtos: Zoologų (1826), Entomologų (1833), Botanikų (1836) ir Karališkoji botanikų (1839) draugijos. Tuo pat metu specializuotų biologų draugijos atsirado ir kitose Europos šalyse: Rusijoje – Gamtos tyrinėtojų (1805), Prancūzijoje (1832) ir Vokietijoje (1856) – Entomologų. Rusijoje (Maskvoje) įkurta Gamtos mokslų, antropologijos ir etnografijos draugija (1864), Rusijos botanikų draugija (1915). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje atsirado Fiziologų draugijos Didžiojoje Britanijoje (1876), Jungtinėse Amerikos Valstijose (1887), Vokietijoje (1904), Rusijoje (1916). Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta Amerikos genetikų asociacija (1903), Biochemikų draugija (1906), Didžiojoje Britanijoje – Ekologų (1913) ir Genetikų (1919) draugijos. Be specializuotų biologų draugijų, buvo steigiami draugijų susivienijimai. Įkurta Jungtinių Amerikos Valstijų biologų draugijų federacija (1912), Biologų draugijų sąjunga (1921).

Lietuvoje 1931–41 veikė Lietuvos gamtininkų draugija (steigėjai V. Čepinskis, T. Ivanauskas, V. Lašas, J. Matulis, L. Vailionis, A. Žvironas). Propagavo gamtos mokslus, gamtos paminklų apsaugą, leido žurnalą Gamta. 6–7 dešimtmetyje pradėta kurti specializuotos biologų draugijos (lent.). Jos populiarina biologijos mokslus, rengia mokslines konferencijas, leidžia žodynus, vadovėlius, mokslo darbų rinkinius.

2544