biopsichològija (bio… + psichologija), mokslas apie psichikos ir elgesio biologinius pagrindus, genetines ir evoliucines prielaidas. Biopsichologija tiria sensorinį kodavimą, elgsenos motyvaciją, aukštesniųjų psichikos funkcijų mechanizmus, psichikos funkcijų ir savybių paveldėjimą, elgsenos ir psichikos adaptacinę funkciją, jos įtaką gyvūnų populiacijoms ir rūšių evoliucijai. Biopsichologija yra sudedamoji psichologijos, etologijos, etnologijos, neuromokslų dalis. Apima kelias psichologijos ir biomedicinos mokslų sritis (dar vadinamas biopsichologinės sintezės sritimis): lyginamąją, arba evoliucinę, psichologiją (tiria psichikos ir elgesio raidą), ekologinę ir geografinę psichologiją (psichikos ir elgesio ryšio su aplinka ypatumus), psichofiziologiją (psichikos ir fiziologijos funkcijų ryšį), psichofarmakologiją (smegenų hormonų aktyvumą, cheminius mediatorius ir įvairių medžiagų poveikį psichikai), psichogenetiką (psichikos ir elgesio paveldimumą, aplinkos veiksnių įtaką), paleopsichologiją (psichikos antropogenezę), neuropsichologiją (psichikos funkcijų lokalizaciją smegenyse, psichikos reiškinių nervinę organizaciją) ir sociobiologiją (žmogaus ir gyvūnų socialinio elgesio biologines prielaidas, prisitaikymo strategiją). Biopsichologijos terminą pirmasis pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras A. Meyeris knygoje Psichobiologija (Psychobiology 1957).
1868