biozonà (gr. bios – gyvenimas, gyvybė + gr. zōnē – juosta), Žemės plutos sluoksniai, kuriuose vertikaliai ir horizontaliai paplitusios tam tikro amžiaus fosilijos nepaisant sluoksnių amžiaus, storio ir jų geografinio paplitimo; pagrindinis biostratigrafinis vienetas. Biozonos pasiskirstymas priklauso nuo organizmų biologinės evoliucijos ir aplinkos sąlygų pasikeitimo. Skiriami 5 Biozonos tipai (zonos): paplitimo, intervalo, filogenetinė, bendrijų ir gausos. Paplitimo zoną sudaro sluoksniai, kuriuose paplitę 1 arba 2 bet kurio sisteminio rango taksonai. Paplitimo zona dar gali būti perdengiamojo tipo, kai sluoksniuose yra dviejų taksonų (išmirštančio ir atsirandančio) dalys. Intervalo zona jungia 2 biozonų sluoksnius su fosilijomis. Filogenetinę zoną sudaro sluoksniai, kuriuose yra organizmų rūšių ir genčių, priklausančių tam tikrai filogenetinės evoliucijos grandžiai. Bendrijų zona skiriama, kai sluoksnyje yra 3 ar daugiau vienos organizmų grupės taksonų, kurie išsiskiria iš gretimų sluoksnių biostratigrafiniais ir aplinkos sąlygų požymiais. Gausos zonai būdinga tam tikro taksono ar taksonų grupės gausa, palyginti su gretimais sluoksniais. Dažnai skiriama interzona, tarp kurios sluoksnių su zoniniais taksonais slūgso sluoksniai be zoninių taksonų arba be fosilijų. Pastoviausios vertikaliame pjūvyje ir plačiai paplitusios plote yra tos biozonos, kurios išskirtos remiantis planktoninių ir nektoninių organizmų (graptolitų, amonitų, foraminiferų, žuvų) tyrimais. Apie biozonų tyrimus Lietuvoje biostratigrafija.
1762