Brštonas, miestas Lietuvos pietuose, Nemuno dešiniajame krante; savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 2369 gyventojai (2019).

Birštonas

Plentai į Vilnių, Prienus. Iš rytų ir šiaurės prieina miškai, į pietus nuo centro yra Vytauto parkas; miestas yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Balneologinis ir purvo terapijos kurortas (sanatorijos Eglė, Versmė, Tulpė). Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Didžiausios įmonės: Birštono mineraliniai vandenys ir Co, medicinos įrangos įmonė Batuta. Paštas, poliklinika, ambulatorija, 2 vaistinės. Gimnazija (įkurta 1957), lopšelis‑darželis, meno mokykla, Socialinio draudimo ir tyrimo centro filialas, kultūros centras, muziejus (įkurtas 1967), sakralinio meno muziejus (įkurtas 2000), biblioteka, sporto ir turizmo informacijos centras, Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras. Kas dveji metai rengiamas Birštono džiazo festivalis.

Birštono herbas

3061

Architektūra

Miestelis 16 a. rekonstruotas ir išplėstas pagal per Valakų reformą naudotą stačiakampį planą (per 1700–21 Šiaurės karą prarado tą formą). Pirmieji kurorto mediniai statiniai pastatyti 19 a. viduryje į pietus nuo miestelio. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pastatyta mūrinių pastatų: vilų, neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (1899–1909, architektas A. Michnevičius).

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Birštone (1899–1909, architektas A. Michnevičius)

20 a. 3–4 dešimtmečio statiniai su moderno bruožais – purvo gydyklų pastatas (1927), poliklinika (1933). Kurortas išplėstas pagal 1934, miestelis – pagal 1937–38 projektą. Birštonas formuojamas pagal 1978 planą (architektas A. Pucas). 20 a. antros pusės žymesni pastatai: sanatorijos Tulpė ir Versmė (abi 1975), Olimpinis irklavimo centras (1972, architektė L. Gedgaudienė), kultūros centras (1976, architektė A. Mickienė), balneologijos gydykla (pradėta 1980, architektai A. Šilinskas ir R. Šilinskienė).

Biuvetė Vytauto parke Birštone (20 a. pirma pusė)

972

2717

Istorija

Miesto teritorijoje rasta senovės gyvenviečių liekanų (tarp jų 2 mezolito ir 1 bronzos amžiaus). Archeologinis radinys – akmeninis kirvis keturkampe pentimi. Pirmąkart Birštonas minimas 1382 Vygando Marburgiečio kronikoje. Kartu su kitomis lietuvių pilimis Birštonas gynė Panemunę nuo Vokiečių ordino. 15 a. pradžioje pilis tapo didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaru. Šalia jo 15 a. pabaigoje išaugo miestelis. 1518 Birštonas vadinamas miestu; nuo 1529 buvo neprivilegijuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąrašuose. 1539 gavo turgaus privilegiją. Buvo Birštono girios Sūduvoje administracinis centras. 1578 miestelyje buvo 87 dūmai, turgavietė, 4 gatvės, medinė dvaro sodyba. Prieš 1609 pastatyta bažnyčia.

Nuo 17 a. pradžios augant Prienams Birštonas ėmė nykti – 1782 gyveno tik 20 šeimų. 1796 įsteigta parapinė mokykla. 1843 ir 1846–51 Birštono druskingus šaltinius tyrė gydytojai Benediktas Balinskis, A. Abichtas ir kiti. 1846 gauta gerų gydymo mineraliniais vandenimis rezultatų. Šie metai ir laikomi kurorto pradžia. 1854 Birštone jau gydėsi apie 50 šeimų, 1855 pastatytos pirmosios gydyklos, 1857 – namai atvykstantiems gydytis. Prieš I pasaulinį karą Birštone kasmet gydydavosi apie 2000 žmonių. 1906 degė, per karą nuniokotas. 1924 kurortą iš privačių asmenų perėmė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

20 a. 3–4 dešimtmetyje įrengtos purvo vonios, pastatyta sanatorijų, poliklinika. 1933 Birštonas tapo valsčiaus centru. Po II pasaulinio karo išgręžti mineralinio vandens gręžiniai, pastatyta sanatorijų korpusų, veikė mineralinio vandens pilstymo įmonė. Kurortas ėmė veikti visus metus. 1959 įkurta turistinė bazė, 1972 – olimpinė akademinio irklavimo bazė, 1992 pertvarkyta į irklavimo centrą. Sovietų okupacijos metais Birštonas tapo respublikinio pavaldumo miestu (1966), 1970–90 buvo SSRS reikšmės balneologijos ir purvo terapijos kurortas. 1988 09 03 įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1883 buvo 343, 1923 – 268, 1959 – 1317, 1970 – 2600, 1989 – 3537, 2001 – 3225, 2011 – 2646 gyventojai.

Vytauto parkas Birštone

balneologijos gydykla (20 a. pirma pusė) Birštone

V. Kirsnys Birštonas Vilnius 1966; A. Miškinis Birštono miesto istorinis-urbanistinis vystymasis // Lietuvos TSR architektūros klausimai t. 4 Vilnius 1974; J. Šleikus Birštonas Vilnius 1975.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką