Brštono savivaldýbė yra Kauno apskrities pietinėje dalyje, prie Nemuno.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Savivaldybės teritorijoje Nemunas teka plynaukšte ir sudaro Didžiąsias Nemuno kilpas (Balbieriškio, Prienų ir Birštono). Nemuno vagos plotis vasarą 150–200 m. Ties Birštonu prasideda Kauno hidroelektrinės patvanka (vandens lygis pakeltas 3 m). Paviršiaus didžiausias aukštis 113,2 m (Kernuvių kalnas, į pietus nuo Birštono). Nemuno slėnio terasų, griovų, raguvų reljefas. Nemuno krantai statūs, iki 50 m aukščio (Siponių, Škėvonių atodangos), šaltiniuoti. Šiaurės vakariniu savivaldybės pakraščiu į Nemuną teka Verknė. Miškingumas apie 65 %. Didžiausi miškai – Siponių, Vėžiongirės, Alksniakiemio. Pušynai, yra eglynų.
Birštono piliakalnis
Škėvonių atodanga
Savivaldybės teritorijoje yra Birštono piliakalnis, Nemajūnų, Paverknių, Šilėnų piliakalniai, didesnioji dalis Nemuno kilpų regioninio parko, 7 draustiniai. Birštono apylinkėse kasamas gydomasis durpių purvas, yra mineralinio vandens gręžinių. Birštono kurortas.
Susisiekimas
Plentai į Alytų, Kauną, Prienus, Vilnių.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
Gimnazija, pradinės mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, meno mokykla. Pirminės sveikatos priežiūros centras, sanatorijos Tulpė, Versmė. 2 bažnyčios, bibliotekos, kultūros, sporto centrai, Nemajūnų dienos centras, 2 muziejai.
Istorija
Birštono savivaldybė įkurta 2000 prie Birštono miesto savivaldybės prijungus dalį Prienų rajono savivaldybės teritorijos. 2009 04 24 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 7 seniūnaitijos.
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 97,9 %, rusai – 0,71 %, lenkai – 0,35 %, kiti – 1,02 %. 2001 Birštono savivaldybėje buvo 5439, 2011 – 4635, 2021 – 4128 gyventojai.
2
Birštono savivaldybės žemėlapis
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.