Škėvoni atódanga, erozinis skardis Birštono savivaldybėje, apie 1 km į šiaurės vakarus nuo Birštono, Škėvonių kaimo apylinkėse, Nemuno dešiniajame krante. Yra Nemuno kilpų nacionalinio parko Škėvonių geomorfologinio draustinio teritorijoje, ties upės vingiu. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000). Atodangos aukštis – 31 m, ilgis – 560 m; skardžio viršaus absoliutusis aukštis 75 metrai. Plotas – 2,57 hektaro. Susiformavusi Škėvonių gūbrio pietrytinio galo pietiniame šlaite. Atodanga aktyvi, ardoma erozinių, gravitacinių procesų, ledonešio. Apaugusi mišku. Šlaitų apatinės dalys nuožulnesnės, vietomis padengtos deliuviu (nuobirynais, nuošliaužomis), vietomis šaltiniuotos.
Škėvonių atodanga
Skardžio keliuose atviruose segmentuose atsidengia kvartero dviejų paskutinių ledynmečių moreninių ir tarpmoreninių darinių storymė.
Škėvonių atodangos viršutinės dalies fragmentas
Viršutinėje dalyje po dirvožemiu slūgso viršutinio pleistoceno Nemuno ledynmečio uolienos: moreninis priemolis su skirtingo storio smėlio ir žvirgždo tarpsluoksniais, 0,3–10,1 m intervale – rausvai rudas (Baltijos stadija), 10,1–25,4 m – gelsvai pilkas, pilkas (Grūdos stadija); apledėjimo stadijų ir fazių sluoksniai skiriasi litologine sudėtimi, žvirgždo ir gargždo petrografine sudėtimi bei ilgųjų ašių orientavimosi kryptimi ir polinkiu (padeda nustatyti ledynų slinkimo kryptį). Šio laikotarpio uolienų apatinį sluoksnį sudaro tamsiai rudas juostuotas molis (limnoglacialiniai dariniai; storis apie 0,15 m). Žemiau esantis rudas moreninis priemolis susiformavo per vidurinio pleistoceno Medininkų ledynmetį; šio sluoksnio viršutinis gelsvo ir rausvai rudo atspalvio ruožas (storis 1–2,5 m) – savitos sudėties Medininkų morenos dūlėjimo pluta (retai aptinkama) – palengvina nustatyti vidurinio ir viršutinio pleistoceno uolienų ribą, padeda atkurti Merkinės tarpledynmečio kraštovaizdžio paleogeografines sąlygas.
Atodangos centrinėje dalyje tarp moreninių darinių yra iki 20 m storio piltuvo formos fliuvioglacialinių smėlingų žvyringų nuogulų kūnas (palaidotas slėnis); šiame atodangos ruože gravitaciniai procesai aktyvesni.
Škėvonių atodanga pritaikyta lankyti. Įrengtas Škėvonių gūbrio pažintinis pėsčiųjų takas (žiedinis, ilgis 1,6 km; 2001, atnaujintas 2023) su apžvalgos aikštele skardžio viršuje (atsiveria Nemuno kilpų panorama), šlaitų atitvarais, atokvėpio vietomis. Netoliese, pietryčiuose, yra Birštono apžvalgos bokštas, retųjų stepinių drugių (raudonžiedžių ir pietinių marguolių, stepinių melsvių) buveinė, šiaurėje – melsvųjų gencijonų augavietė.
Škėvonių atodanga saugoma nuo 1984. Yra buveinių apsaugai svarbi teritorija (nuo 2005; Silikatinių uolienų atodangos, kodas 8220). Atodangą tyrė ir aprašė A. Gaigalas (1973), A. Linčius (1990), V. Baltrūnas (1995).