paminklas Antanui, jo žmonai Elžbietai, sūnums Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms Viekšniuose (1995, skulptorius Č. Pečiulis)

Biržškos, 17–20 a. lietuvių bajorų giminė.

Žinoma nuo 17 a. pradžios. Kilę iš Karšuvos valsčiaus (dabar Tauragės rajono savivaldybės teritorija). Valdė Biržulaukių dvarą (iki 19 a. vidurio), 19–20 a. Pailgotį, Džiaugėnus (abu Šilalės valsčiuje).

Pirmasis (1642) Biržiškos pavarde (nuo valdyto dvaro) ėmė pasirašinėti Baltramiejaus sūnus Jurgis. Vienas iš Biržiškų 1706–09 palaikė S. Leščinskį, šiam pabėgus buvo paskelbtas banitu ir turėjo emigruoti. Biržulaukius paveldėjo Jurgio proprovaikaitis Jonas. Pastarojo brolvaikis Motiejus (m. apie 1818) su D. Poška ir kitais Raseinių bajorais pasirašė 1791 Gegužės trečiosios konstituciją. Leonardas (1809–1902), Motiejaus brolvaikio Bonaventūros (m. apie 1822) sūnus, mokėsi Kolainių gimnazijoje, dalyvavo 1830–1831 sukilime. Iš 4 jo sūnų 2 buvo gydytojai (Jonas ir Antanas), vaistininkas Juozas paveldėjo giminės valdas Pailgotyje ir Džiaugėnuose. Jonas (1851–1915) po medicinos studijų Sankt Peterburge ir Maskvoje liko gyventi Rusijoje, išsitarnavo generolo laipsnį. Vienas iš 6 Jono sūnų Konradas (m. 1920 Rusijoje), studijuodamas Sankt Peterburgo universitete, 1905 įstojo į Lenkijos socialistų partiją, dalyvavo J. Piłsudskio grupės veikloje, suimtas, ištremtas į Sibirą, mirė grįždamas iš tremties. Kitas Leonardo sūnus Antanas (1855–1922) 1880 baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą (bendravo su V. Pietariu, J. Basanavičiumi), dirbo Viekšniuose gydytoju. Antano sūnūs Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška ir Viktoras Biržiška, 20 a. kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjai, yra garsiausi iš Biržiškų giminės.

-Biržiška; -Baltramiejus Biržiška; -Jurgis Biržiška; -Motiejus Biržiška; -Leonardas Biržiška; -Bonaventūra Biržiška; -Jonas Biržiška; -Konradas Biržiška; -Antanas Biržiška

2111

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką