bitės

btės (Apis), plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžiai. Yra kelios rūšys. Europoje (ir Lietuvoje) gyvena 1 rūšis – medų nešanti bitė (Apis mellifera), Pietų Azijoje – 3 rūšys: Indijos didžioji bitė (Apis dorsata), Indijos mažoji bitė (Apis florea) ir Indijos vidutinė bitė (Apis indica). Įvairiose vietovėse dėl skirtingo klimato ir nevienodos augalijos, natūralios ir dirbtinės atrankos yra susidariusios gamtinės bičių rasės. Medų nešančios bitės – bendruomeniniai vabzdžiai, gyvena didelėmis ir pastoviomis šeimomis (bičių šeima). Jose nuolat būna viena bičių motina, daug bičių darbininkių, o vasarą daug tranų. Maitinasi augalų nektaru bei lipčiumi (žiemą – medumi) ir žiedadulkėmis (bičių duona). Laikomos aviliuose, gali gyventi ir natūraliai. Žemėje bitės atsirado prieš 15 mln. metų. Europoje ir Afrikoje išplito savaime, o į Ameriką 16 a. pradžioje atvežė europiečiai. Įvairiose vietose dėl skirtingo klimato ir augalijos, gamtinės (natūralios) ir dirbtinės atrankos yra susiformavusios bičių rasės.

medų nešančių bičių paplitimas Europos žemyne (pertvarkyta pagal https://de.wikipedia.org/wiki/Rassen_der_Westlichen_Honigbiene; schema)

bitė

Visos rasės skirstomos į 3 dideles grupes: Europos, Azijos, Afrikos. Žinomiausios Europos rasės ir jų kilmės vietos: Vidurio Europos tamsiosios bitės (gyveno ir Lietuvoje, bet neatsakingai vykdant įvairias reformas buvo sunaikintos), Kaukazo geltonosios bitės (Apis mellifera remipes; Gruzijos lygumos, Armėnija, Azerbaidžanas, Šiaurės Kaukazas), Italijos bitės (Pietų Europa), Pirėnų bitės (Apis mellifera iberiensis, arba Apis mellifera iberica; Pirėnų pusiasalis: Ispanija, Portugalija), Kaukazo bitės (Kaukazo kalnai), Karpatų bitės (Užkarpatės sritis), Krajinos bitės (Slovėnija, Austrijos Alpių pietinė dalis, Balkanų šiaurinė dalis).

Lietuvoje žinomesnės bičių rasės: Vidurio Europos tamsiosios (vietinės), Kaukazo, Krajinos, Italijos bitės. 20 a. pabaigoje paplito Buckfasto bitės.

962

1331

bitės prie avilio