biudžetas

biudžètas (angl. budget < pranc. bougette – krepšelis), valstybės ar jos administracinio vieneto pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikotarpiui. Biudžetas paprastai sudaromas vieneriems metams (biudžetiniai metai), kai kuriose šalyse ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – penkeriems metams). Paprastai yra valstybės biudžetas ir kiekvieno administracinio vieneto (išskyrus mažiausius, pavyzdžiui, Lietuvoje – seniūnijas) biudžetai. Valstybių biudžeto sistemą, arba biudžeto sandarą, lemia valstybės administracinė teritorinė struktūra. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų biudžeto sistemą sudaro federalinis, valstijų ir vietiniai biudžetai, Vokietijos – federalinis, žemių ir municipalinių bendruomenių biudžetai, Japonijos – valstybės ir vietiniai (prefektūrų, apimančių miestus, rajonus ir gyvenvietes) biudžetai, Lietuvos – valstybės ir savivaldybių biudžetai. Valstybės biudžeto ir visų administracinių vienetų biudžetų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. Kiekvienam biudžetui įstatymais priskiriamos pajamos (mokesčiai ir kiti šaltiniai) ir išlaidos (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, krašto apsaugos ir kitiems poreikiams). Sudarant bet kurio biudžeto (valstybės, federalinio, savivaldybės) projektą stengiamasi, kad pajamos ir išlaidos būtų lygios (subalansuotas biudžetas) arba pajamos viršytų išlaidas (biudžeto perteklius). Biudžeto perteklius gali būti panaudojamas įvairiems tikslams: valstybės skoloms dengti, kompensaciniams fondams sudaryti, socialiniams poreikiams tenkinti ir kita. Dėl nesurenkamų planuotų mokesčių biudžeto išlaidos dažnai viršija pajamas – susidaro biudžeto deficitas, neigiamai veikiantis šalies ekonomiką. Tai būdinga daugeliui, net ir ekonomiškai stiprių, valstybių. Leidžiamas ir nelaikomas katastrofišku biudžeto deficitas, kurio dydis neviršija 20 % biudžeto pajamų, arba 7–8 % bendrojo nacionalinio produkto. Biudžeto deficitui padengti valstybė paprastai naudoja vidaus ir užsienio paskolas. Biudžeto projektus tvirtina įstatymų leidybos institucijos (Lietuvoje – Seimas).

ISTORINĖ APŽVALGA. Viduriniais amžiais buvo surašomi valdovų pajamų ir išlaidų planai, kurie buvo asmeninių sąskaitų pobūdžio, domenų, regalijų, kariuomenės ir kitos sąmatos. Pirmieji biudžetai sudaryti 13 a. Didžiojoje Britanijoje. Čia ir pradėtas vartoti žodis budget. Taip buvo vadinamas odinis krepšys, kuriame iždo kancleris į parlamentą atsinešdavo savo finansinius projektus. Vėliau šis žodis reiškė pačius finansinius projektus, kuriuose būdavo nurodyti reikalaujami mokesčiai ir būsimos išlaidos. Iš anglų žodį perėmė prancūzai (Prancūzijoje pirmieji biudžetai sudaryti 14 a. pradžioje Pilypo IV Gražiojo laikais) ir nuo 1802 pradėjo vartoti žodynuose ir finansų terminijoje. Prūsijoje biudžetai sudarinėti nuo 1688, o nuolat ir sistemingai – nuo 1850 (išleidus pirmąjį biudžeto įstatymą). Austrijoje biudžetai pradėti sudarinėti nuo 1766, Rusijoje sistemingai nuo 1862 (išleidus specialias taisykles). 19 a. terminas įgavo šiuolaikinę prasmę ir paplito visame pasaulyje, juo pradėta vadinti ūkio pajamų ir išlaidų planus.

LIETUVOJE 1490 buvo parengta sąmata (skaičius), kiek valstybėje surinkta ir suvartota medaus. 15 a. pabaigoje–16 a. iš sričių valdytojų buvo reikalaujama teritorinių sąmatų. Sistemingesnės ir išsamesnės sąmatos pradėtos sudarinėti 17 amžiuje. Speciali komisija sudarydavo valstybės pajamų ir išlaidų planą – iždo skaičiaus sumarijų. Vėliau išlaidas pradėta skirstyti atskirais straipsniais. 1775 valstybės išlaidos buvo skirtos (iš viso 11 mln. auksinų): valdovui karaliui, Nuolatinei tarybai, maršalo, kanclerio, karo, iždo departamentams, įvairiems reikalams (paprastiesiems ir nepaprastiesiems). 1776 valstybės išlaidų straipsniai: karaliui, kariuomenei, administracijai (maršalo, kanclerio, iždo departamentams, įvairiems reikalams), nepaprastosios ir nenumatytosios išlaidos. Po Pirmojo pasaulinio karo pirmasis valstybės biudžetas parengtas 1919, remiantis daugiausia prieškariniais Rusijos įstatymais. 1919–40 Lietuvos valstybės biudžeto sistemą sudarė savarankiški valstybės ir savivaldybių (miestų, apskričių ir valsčių) biudžetai. 1919–20 biudžetą tvirtindavo Valstybės Taryba, 1920–27 – Seimas, 1928–39 – prezidentas. 1919–39 valstybės biudžetas buvo subalansuotas (tik 1920 buvo 1,1 mln. auksinų deficitas). 1923–39 biudžeto pajamos padidėjo nuo 166 iki 362 mln. litų: tiesioginiai mokesčiai sudarė 33–59 mln. litų, netiesioginiai mokesčiai – 64–130 mln. litų. 1939 išlaidos sudarė 356,5 mln. litų (krašto apsaugai teko 23,2 %, valdymo aparatui išlaikyti – 11 %, pradinėms mokykloms – 6,5 %, socialiniam aprūpinimui – 2,4 %, sveikatos apsaugai – 1 %). 1945–89 LSSR valstybės biudžetas buvo sudėtinė SSRS valstybės biudžeto dalis. Jį sudarė respublikinis ir vietos (rajonų, miestų bei apylinkių) biudžetai. Atkūrus nepriklausomybę 1990–92 biudžetų pajamos ir išlaidos klasifikuotos pagal SSRS biudžetų pavyzdį. 1991–92 nepavyko suformuoti savarankiškų savivaldybių biudžetų. 1992 pabaigoje pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką parengta ir nuo 1993 taikoma nauja valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija.

Pagal Biudžeto sandaros įstatymą (1990, iki 2000 vadintas Biudžetinės sandaros įstatymu, nauja redakcija 2004) yra savarankiškas valstybės biudžetas ir savarankiški savivaldybių biudžetai, sudaromi vieneriems metams. Valstybės biudžete sukaupiama ir perskirstoma dalis šalies nacionalinių pajamų. Savivaldybių biudžetuose (jie turi būti patvirtinti be deficito) sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti. Valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato Finansų ministerija.

Biudžeto pajamas sudaro mokestinės pajamos ir nemokestinės pajamos. Mokesčius į biudžetą nustato atitinkami kiekvieno mokesčio įstatymai. Valstybės biudžeto mokestines pajamas sudaro gyventojų pajamų mokestis atskaičius privalomojo sveikatos draudimo fondui skirtas įmokas, juridinių asmenų pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, akcizai, tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai, žyminis mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, mokestis už aplinkos teršimą, transporto priemonių mokestis, azartinių lošimų mokestis ir kitos įmokos. Valstybės biudžeto nemokestines pajamas sudaro pajamos iš valstybinės nuosavybės, Lietuvos banko likutinis pelnas, palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą, palūkanos už paskolas ūkio subjektams, dividendai už akcijas, konsulinis mokestis, baudų ir konfiskacijos pajamos bei kitos įmokos. Savivaldybių biudžetų mokestines pajamas sudaro gyventojų pajamų mokestis, žemės mokestis, valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis, žyminis mokestis, paveldimo arba dovanojamo turto mokestis ir kitos pajamos. Nemokestines pajamas sudaro pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės), baudų ir konfiskacijos pajamos, vietinės rinkliavos, savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas, kitos pajamos. Savivaldybių biudžetų pajamų dalyje taip pat nurodomos dotacijos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių pasiskolintų lėšų suma.

Biudžeto išlaidos naudojamos numatytoms reikmėms finansuoti. Valstybės biudžeto išlaidos (asignavimai) skiriamos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir sporto bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, mokslui ir technikos pažangai, gamtos apsaugai, ūkio plėtrai (butų ir komunaliniam ūkiui, kuro ir energijos tiekimui, žemės ūkiui ir miškininkystei, pramonei ir statybai, transportui ir ryšiams bei kitai ekonominei veiklai), krašto apsaugai, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, valstybės skoloms grąžinti ir jų tvarkymo išlaidoms padengti bei kitiems numatytiems poreikiams. Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, savivaldybių ūkiui plėtoti, savivaldybių institucijoms išlaikyti bei kitiems numatytiems poreikiams. Lėšos iš biudžetų (valstybės ir savivaldybių) pervedamos konkretiems jų gavėjams (biudžetinės įstaigos ir organizacijos). Gautas lėšas asignavimų valdytojai (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų patvirtintuose valstybės ir savivaldybių biudžetuose, vadovai) naudoja sąmatose numatytoms išlaidoms padengti (darbo užmokesčiui, patalpoms ir transportui išlaikyti bei remontuoti, komandiruotėms ir kita). Gautos lėšos turi būti naudojamos griežtai pagal paskirtį ir neviršyti numatytų limitų.

Biudžeto rezervai apima nacionalinio biudžeto fondus, skiriamus naujiems poreikiams tenkinti ir (kartais) numatytų poreikių nepertraukiamam finansavimui garantuoti. Yra dviejų rūšių skirtingos paskirties fondai: rezervo fondai ir apyvartos lėšos. Vyriausybės rezervo fondas, sudaromas valstybės biudžete, negali viršyti 1 % valstybės biudžeto išlaidų, savivaldybės valdybos (mero) – gali būti sudaromas savivaldybių biudžetuose, negali viršyti 1 % savivaldybės biudžeto išlaidų. Vyriausybės, savivaldybės valdybos (mero) rezervo fondų lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės ir savivaldybių biudžetus, dažniausiai stichinių nelaimių ir ekonominių katastrofų padariniams likviduoti. Apyvartos lėšos (numatomos valstybės ir savivaldybių biudžetuose) sudaromos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų likučio arba iš planinių pajamų (kai nepakanka likučio). Šios lėšos naudojamos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti atkurtos iki biudžetinių metų pabaigos.

Biudžetų pajamų ir išlaidų biudžetiniams metams nustatymas apima valstybės ir savivaldybių biudžetų projektų sudarymą, svarstymą ir tvirtinimą. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės įstatymais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, mokslinėmis ir techninėmis prognozėmis. Valstybės biudžeto projekte nurodoma bendroji pajamų suma ir jų pasiskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis, bendroji išlaidų (asignavimų) suma ir jų paskirstymas ministerijoms, žinyboms, įmonėms ir įstaigoms, apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias (valstybės institucijų ir įstaigų funkcionavimui ir programų vykdymui) ir nepaprastąsias (ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti) išlaidas. Kartu pateikiamas bendrosios asignavimų sumos paskirstymas pagal funkcinę klasifikaciją (ekonominėms veikloms), apyvartos lėšų suma. Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos ir teikia juos savivaldybių taryboms svarstyti ir tvirtinti. Savivaldybių biudžetų turinys analogiškas valstybės biudžetui: nurodoma bendroji pajamų suma ir jų pasiskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis; bendroji asignavimų suma ir jų paskirstymas savivaldybės įstaigoms ir įmonėms, išskiriant socialines ir ekonomines programas. Asignavimai skiriami į paprastąsias (iš jų – darbo užmokesčiui) ir nepaprastąsias išlaidas; pateikiama apyvartos lėšų suma. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektus svarsto Vyriausybė ir ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui, kuris jį patvirtina Lietuvos Respublikos įstatymu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki biudžetinių metų pabaigos. Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami, išlaidos iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti vienos dvyliktosios praėjusių metų biudžeto išlaidų. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Finansų ministerija, jai pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija, asignavimus naudojančios ministerijos ir žinybos, savivaldybių biudžetų vykdymą – savivaldybės, jų finansų padaliniai, asignavimus naudojančios įstaigos ir įmonės. Valstybės biudžeto vykdymą kontroliuoja Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų – Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriai. Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų įsipareigojimai, atliekamas biudžeto tikslinimas.

Lietuvos biudžetų pajamos ir išlaidos parodytos 1 ir 2 lentelėse, 2002 valstybės biudžeto planuojamos pajamos ir asignavimai (numatomos išlaidos) – 3 ir 4 lentelėse.

830

2470

2434