bizántiškasis stlius, architektūros ir dailės stilius, 4–15 a. plitęs Bizantijos imperijoje. Daugiausia reiškėsi Balkanų pusiasalyje ir Mažojoje Azijoje; žlugus Bizantijos imperijai dar gyvavo Graikijoje, Balkanų stačiatikių šalyse, Rusioje (net iki 17 a. pabaigos). Skiriami 4 raidos laikotarpiai: ankstyvasis (330–726; nuo Konstantinopolio įkūrimo iki ikonoklazmo pradžios), ikonoklazmo (726–843), brandusis (843–1204; Makedonų, Komninų ir Angelų dinastijų laikai), vėlyvasis, vadinamasis Paleologų renesansas (1261–1453; Paleologų dinastijos laikai). Bizantiškąjį stilių lėmė krikščioniškoji ideologija, centralizuota pasaulietinė valdžia, turėjo įtakos senovės Romos, helenizmo, ankstyvasis krikščionių, Artimųjų Rytų menas.
2271