„Black Lives Matter“ (Juodaõdžių gyvýbės svabios), trumpinys BLM, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2013 įkurtas visuomeninis judėjimas, skirtas taikiais būdais (viešomis pilietinio nepaklusnumo akcijomis, protestais, mitingais) kovoti su rasizmu, institucine diskriminacija ir policijos pareigūnų smurtu prieš juodaodžius žmones. Dėl žiniasklaidos ir socialinių tinklų dėmesio ir išsamaus BLM veiklos viešinimo judėjimas 2013–20 įgavo tarptautinį mastą.
Tikslai
Bendras BLM judėjimo deklaruojamas tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į rasizmo ir policijos smurto problemas ir reikalauti reformų, kurios užtikrintų teisingumą ir vienodas sąlygas visų rasių žmonėms. Protestais siekiama tiek institucinių reformų, tiek visuomenės vertybinio požiūrio kaitos, parodant, kad juodaodžių gyvybės turėtų būti vertinamos taip pat kaip ir visų kitų rasių žmonių. Šalutiniai BLM judėjimo tikslai apima siekius įgyvendinti policijos, teismų, įkalinimo įstaigų, socialinės paramos sistemos pertvarkas. BLM aktyvistai JAV įsitraukė į juodaodžių bendruomenių pilietinio aktyvumo skatinimą, ragindami masiškiau dalyvauti vykstančiuose nacionaliniuose ir vietinio lygmens rinkimuose. BLM t. p. viešina įvairius juodaodžių kultūros veikėjų pasiekimus, didina jų žinomumą.
Black Lives Matter protesto akcija Niujorke (2020 06 07)
Struktūra
BLM – aiškios centralizuotos struktūros neturintis judėjimas, įtraukiantis įvairias su rasizmu ir diskriminacija kovojančias organizacijas ir aktyvistų grupuotes. BLM organizuojamose akcijose susiburiančios grupuotės paprastai nėra tarpusavyje instituciškai susijusios. BLM veikla remiasi konkrečiuose miestuose ar valstybėse veikiančių aktyvistų socialiniuose tinkluose organizuojamomis akcijomis, reaguojant į tuo metu aktualius su rasizmu ir policijos pareigūnų smurtu susijusius įvykius. Aktyvūs BLM judėjimo padaliniai veikia Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje.
Atsiradimas ir veikla
Judėjimo atsiradimą paskatino ilgametės JAV socialinės įtampos ir didėjantis visuomenės nepasitenkinimas pasikartojančiais atvejais, kai juodaodžiai žmonės be pateisinamos priežasties nužudomi policijos pareigūnų. Smurtu ir žmogžudystėmis kaltinamus policijos pareigūnus išteisinantys teismų sprendimai buvo išsamiai viešinami socialinėse medijose ir tai lėmė vis gausesnius protestus.
BLM judėjimą interneto platformoje 2013 įkūrė trys juodaodžių teisių aktyvistės – Patrisse Cullors, Alicia Garza ir Opal Tometi. Jos sukūrė BLM šūkį kaip grotažymę (#BlackLivesMatter), reaguodamos į tuo metu rezonansinį teismo sprendimą išteisinti Floridos valstijoje juodaodį paauglį be aiškios priežasties nužudžiusį savanorį pareigūną George’ą Zimmermaną. Sprendimas sulaukė masinio visuomenės nepasitenkinimo ir protestų. BLM grotažymė tapo interneto platformos, kuri suvienijo skirtingas protestuojančias grupes į bendrą tinklą, pagrindu.
BLM judėjimas stiprėjo ir įgavo didesnį palaikymą JAV kartojantis skandalingiems juodaodžių nužudymams. 2014 policijos pareigūnai nužudė Ericą Garnerį (praeivis šį įvykį nufilmavo), Michaelą Browną ir paauglį Tamirą Rice’ą. Po šių įvykių kilę protestai sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir BLM tapo vienijančiu šūkiu įvairiose šalyse vykstantiems protestams prieš rasizmą. BLM judėjimo žinomumą ir įtaką toliau stiprino vėlesni rezonansiniai nužudymai JAV: 2015 – Walterio Scotto, 2016 – Altono Sterlingo ir Philando Castile’o, 2018 – Stephono Clarko, 2020 – Breonnos Taylor ir George’o Floydo. Pastarasis policijos pareigūnų įvykdytas beginklio juodaodžio nužudymas sukėlė vienus didžiausių JAV istorijoje protestų, kurie įtraukė dešimtis milijonų žmonių. Įvykis sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir smarkiai padidino JAV visuomenės pritarimą BLM judėjimui.
Kritika
BLM judėjimas sulaukia oponentų kritikos už kai kuriuos kontroversiškus deklaruojamus tikslus ir veikimo būdus. BLM protesto akcijos dažnai pritraukia mažesnes kraštutinių pažiūrų (dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų) grupuotes, keliančias riaušes ir užsiimančias vandalizmu. BLM aktyvistai oficialiai atsiriboja nuo bet kokių smurtinių veiksmų ar smurtą skatinančių grupuočių, bet pasikartojantys neramumai jų organizuojamuose protestuose didina dalies visuomenės skeptiškumą judėjimo atžvilgiu. Kontroversiškai vertinamas BLM aktyvistų deklaruojamas siūlymas sumažinti policijos finansavimą. Šio siūlymo priešininkai iš dešiniųjų organizacijų pabrėžia BLM aktyvistų ideologinį šališkumą ir neatsakingą požiūrį į visuomenės saugumą.
Judėjimas už JAV ribų
BLM judėjimas 2013–20 sulaukė vis didesnio palaikymo už JAV ribų. Įvairiose pasaulio šalyse su rasizmu kovojančios organizacijos buvo įkvėptos BLM ir ėmė naudoti šio judėjimo simboliką protestuodamos prieš vietines rasizmo ir diskriminacijos apraiškas. Didelės demonstracijos 2016 ir 2020 surengtos Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Prancūzijoje, Kanadoje. 2020 07 BLM palaikančios eitynės surengtos Lietuvoje.
3195