blaivýbės draugjos, organizacijos, propaguojančios susilaikymą nuo alkoholio, tabako ir narkotikų. Lietuvoje jas kurti skatino 19 a. vyskupo M. Valančiaus steigtų blaivybės brolijų pavyzdys.

Pirmosios lietuviškos blaivybės draugijos atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. 19 a. pabaigoje trumpai veikusią blaivybės draugiją įsteigė kunigas J. Žebrys. 1899 Susivienijimas lietuvių Amerikoje pradėjo kurti Suvienytas blaivystės draugijas, leido laikraštį Blaivybės laiškas (redaktorius kunigas J. Žilius). 1909–42 veikė Lietuvių blaivininkų susivienijimas (iki 1915 vadintas Lietuvių Rymo katalikų pilnųjų blaivininkų Amerikoje susivienijimu). 1910 nuo jo atskilo Blaivininkų sąjunga, kuri toleravo saikingą alkoholio vartojimą. 20 a. 2 dešimtmečio pabaigoje–3 dešimtmečio pradžioje dėl prohibicijos įstatymo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių blaivybės draugijų veikla susilpnėjo.

Lietuvoje steigti visuomenines blaivybės draugijas iki 1906 neleido Rusijos imperijos įstatymai. 1908–15 ir 1919–40 veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugija (iš pradžių Katalikų draugija Blaivybė). Jos iniciatyva 1922 įkurta Angelo sargo vaikų sąjunga (angelaičiai) blaivybei tarp vaikų ugdyti. 1937 tautininkai įkūrė Lietuvos blaivinimo sąjungą. 20 a. 3–4 dešimtmetyje t. p. veikė blaivybės draugijos, kurios vienijo tam tikrų profesijų žmones: 1924–27 – liberali gydytojų Lietuvos sveikatos ir blaivybės draugija Sveikata, turėjusi 8 skyrius (vadovas daktaras M. Nasvytis), nuo 1926 – kunigų Lietuvos katalikų abstinentų vyskupo M. Valančiaus draugija, nuo 1924 – Lietuvių mokytojų abstinentų draugija, t. p. Lietuvos latvių blaivybės draugija. 3 dešimtmetyje trumpai veikė Lietuvos blaivybės taryba (įsteigta 1924), kuri vienijo blaivybės draugijas ir kai kurias kitas tautiškas bei katalikų organizacijas. 1940 SSRS okupavus Lietuvą, visos blaivybės draugijos buvo uždarytos.

Klaipėdos krašte veikė tarptautinių blaivybės organizacijų Mėlynasis kryžius ir Guttempleriečių ložės padaliniai, Metodistų bažnyčios blaivybės draugija. 1924 įsikūrė Vilniaus lietuvių katalikų blaivybės draugija (pirmininkas kunigas K. Čibiras), 1939 turėjo 249 narius.

Sovietų okupacijos metais blaivybę propagavo Žinijos draugija. 7 dešimtmetyje pradėjo kurtis blaivybės klubai. Sovietų valdžios nurodymu buvo įsteigta ir 1985–88 veikė Lietuvos respublikinė savanoriškoji kovos už blaivybę draugija.

20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje atsirado tautinis ir sovietų valdžiai opoziciškas blaivybės judėjimas. 1981 Vilniuje įsteigtas nepriklausomas statybininkų blaivybės klubas Sąjūdis; valdžia ribojo jo veiklą, aktyvistus persekiojo. 1989 įsteigtas Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis (1989–2007 pirmininkas J. V. Kančys). 1988 Lietuvos respublikinė savanoriškoji kovos už blaivybę draugija nutraukė pavaldumo ryšius su SSRS blaivybės draugijomis, 1989 jos pagrindu įsteigta Lietuvos blaivybės draugija, 1994 pasivadinusi Baltų ainiais. Nuo 1997 veikia Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga Žingsnis (valdybos pirmininkas E. Butkus, daugiau kaip 20 skyrių 2020). 1988 įsteigta Anoniminių alkoholikų draugija, 1991 – Visuomeninė komisija sveikstantiems alkoholikams ir narkomanams remti, ilgainiui virtusi draugija Šalpa, 2001 – visuomeninė organizacija Tėvai prieš narkotikus. Lietuvos blaivybės fondas (įkurtas 1992; tarybos pirmininkas A. Stasiukynas) koordinuoja blaivybės draugijų veiklą, atlieka alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos darbą.

741

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką