Chmelnyckyj Bohdan (Bohdanas Chmelnýckis), tikr. vardai Bohdan Zinovij, ukr. Богдан Зиновій Хмельницький apie 1595Čyhyryn (Čerkasų sr.) 1657 08 06Čyhyryn, Ukrainos kazokų kariuomenės vadas (1648–57; etmonas), 1648–1654 sukilimo vadovas. Kilęs iš smulkiųjų bajorų.

Mokėsi Lvovo jėzuitų kolegijoje. Su tėvu, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karininku, dalyvavo 1620–21 kare su Turkija, per Ţuţoros mūšį (1620) pateko į turkų nelaisvę. 1622 sugrįžo, įstojo į registrinių kazokų kariuomenę; 1637 jos raštininkas, 1638–47 Čyhyryno šimtininkas. Dėl konflikto su Rusios vaivada J. Wiśniowieckiu 1647 pabėgo į Zaporožės sečę, 1648 pradžioje surengė ten sukilimą, išvijo registrinių kazokų įgulą ir buvo išrinktas etmonu. Remiamas Krymo totorių 1648 įveikė ATR kariuomenę prie Geltonųjų Vandenų, Korsūnės, Piliavcų, užėmė Lvovą, Zamostę. 1649 pradžioje žlugus deryboms su ATR kovojo toliau, 1649 pasirašė Zborovo sutartį, kuria siekta įtvirtinti iš esmės autonominę Ukrainą. 1651 pralaimėjo prie Berestečko ir buvo priverstas sudaryti kazokams mažiau palankią Bila Cerkvos sutartį. Dar 1648 prašėsi Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus globos, su kitais kazokų vadais 1654 prisiekė jam (Perejaslavo rada) prijungdamas Ukrainą prie Rusijos.

Bohdan Chmelnyckyj (17 a. antra pusė, dailininkas nežinomas, Valstybės istorijos muziejus Maskvoje)

Per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą rėmė Rusiją (į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiuntė kazokų pulkus), per 1655–60 ATR ir Švedijos karą – Švediją ir Kėdainių sutarties (1655) šalininkus; manoma, kad ketino pripažinti Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo valdžią.

-Bohdan Chmelnyckyj; -Bohdanas Chmelnyckis

L: J. Kaczmarczyk Bohdan Chmielnicki Wrocław 1988; V. Stepankov Bohdan Chmielnyckyj: Socialno-polityčnyj portret Kyjiv 1993.

1478

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką