Bókštas (bltr. ir rus. Bakšty), Bókštai, bažnytkaimis Baltarusijoje, Vijos rajone, Beržuonos upės dešiniajame krante, Nalibokų girios vakariniame pakraštyje. 437 gyventojai (2001).
Istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais kaimas priklausė Vilniaus vaivadijai, Rusijos imperijos metais – Vilniaus gubernijai, 1920–39 – Lenkijos Naugarduko vaivadijai. Nuo 1387 Bokšto dvaras ir gretimos žemės priklausė Vilniaus kapitulai. 19 a. (iki 1843) ji nuomojo kaimą Chreptavičiams. 1861–1950 Bokštas – valsčiaus centras. 1934 pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia, per II pasaulinį karą ją sudegino sovietiniai partizanai.
Lietuviai
Per Bokšto apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Apie Beržuoną ir į rytus nuo jos vyrauja slaviški vietovardžiai ir stačiatikybė, Bokšto valsčiaus vakarinėje dalyje – lietuviški vietovardžiai ir katalikybė. 1890 lietuviškai kalbėjo 17,5 % Bokšto valsčiaus gyventojų. 1921 lenkų surašymo duomenimis, kaime buvo 496 stačiatikiai ir 1 katalikas. Iki 19 a. vidurio Bokšto apylinkių lietuviai įėjo į ištisinį lietuvių kalbos arealą. Jis tęsėsi nuo Eišiškių ir Rodūnios į pietryčius per Šalčininkus, Varanavą, Dieveniškes, Geranainis, Subatninkus, Lipniškes, Lazūnus, Takoriškes ir siekė Beržuonos upės žemupį, Nalibokų girios vakarinę dalį. Lietuvių kalba ilgiau išliko šios teritorijos rytuose – Lugamėnų, Jurotiškių ir Bokšto valsčių dalyse. Tai Lazūnų lietuviškoji sala. Čia lietuvių kalba išnyko po II pasaulinio karo.
598