Bolivijos muzika

Bolvijos mùzika.

Indėnų ir kreolų muzika, instrumentai

muzikuoja Bolivijos indėnai

Bolivijos indėnų ir kreolų muzika turi bendrų bruožų su gretimų šalių (Argentinos, Čilės, Peru) tautų muzikiniu folkloru. Indėnų muzikai būdinga lyrinės solo dainos (baguala, jaravi, vidala, huanka), instrumentinės šokių melodijos (huainjas, huainitas); vyrauja pentatonika. Naudojama daugiau kaip 20 aerofonų, tarp jų – kena ir tarka (nendrės arba kaulo išilginės fleitos), erkė (apie 3 metrų ilgio trimitas), sikusas, arba antara (Pano fleitos atmaina); membranofonai – putuka, hunara, tintaja; vartojami ir europietiškieji chordofonai. Kreolų muzika ispanų kilmės; paplitę kreolų šokiai samakueka, gatas, marinera, lyrinės dainos – jaravi (panaši į indėnų), tristė ir kitos. Populiariausias instrumentas – šešiastygė ispanų gitara. Vartojama diatoninė arfa ir čarangas (5 dvigubų stygų gitara). Per šventes griežia nedideli ansambliai. Jamparų kultūros muzika ir šokiai – UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo objetas (2013).

Profesionaliosios muzikos raida

Profesionalioji Bolivijos muzika atsirado 16 amžiuje. Ispanų misionieriai H. García ir J. de la Peña La Platoje (dabar Sukrė) 1568 įsteigė pirmąją muzikos mokyklą; joje indėnus mokė dainuoti, griežti europietiškais muzikos instrumentais, šokti. Pirmasis žinomas kompozitorius – La Platos katedros kapelmeisteris G. F. Hidalgo. 17 a. išgarsėjo kompozitorius J. de Araujo, kuris sukūrė apie 200 pasaulietinės ir bažnytinės muzikos kūrinių. 18 a. dainų sukūrė M. Mesa y Carrizo. Muzikinė veikla suintensyvėjo 19 a. viduryje. 1845 pastatytas pirmasis operos spektaklis. Nacionalinės muzikos pradininkai – B. Vincenti (Bolivijos himno muzikos autorius) ir M. Caballero. Baletų, simfoninių poemų, kitų žanrų muzikos sukūrė T. Vargasas, E. Caba, A. G. Bravo, H. Vizcarra Monje, J. M. Velasco Maidana, J. Mendoza Návezas, M. S. Uriarte. 21 a. žymesni kompozitoriai: A. Villalpando (g. 1940), A. Fernándezas (g. 1958), Y. Cuéllaras (g. 1963), G. A. Sejasas (g. 1964), J. Parrado (g. 1964). La Pase veikia simfoninis orkestras, J. Haydno filharmonijos draugija (įkurta 1844), kariškos muzikos mokykla (įsteigta 1904), konservatorija (įsteigta 1908).

L: M. d’Harcourt Mélodies populaires indiennes; Équateur, Pérou, Bolivie 1923.

1915

660

Bolivijos kultūra

Bolivija

Bolivijos gamta

Bolivijos gyventojai

Bolivijos konstitucinė santvarka

Bolivijos partijos ir profsąjungos

Bolivijos ginkluotosios pajėgos

Bolivijos ūkis

Bolivijos istorija

Bolivijos švietimas

Bolivijos literatūra

Bolivijos architektūra

Bolivijos dailė

Bolivijos kinas

Bolivijos žiniasklaida