Bolònijos procèsas (angl. Bologna Process), šalių bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje siekiant nacionalines aukštojo mokslo sistemas susieti į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Yra Europos Sąjungos vykdomos politikos dalis. Pavadintas Bolonijos universiteto, kuriame 1999 06 19 buvo pasirašyta Bolonijos deklaracija, garbei (ši data laikoma Bolonijos proceso pradžia). Kas dvejus trejus metus vyksta Bolonijos proceso šalių už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų konferencijos. Jų metu pasirašomi dokumentai, nubrėžiantys gaires politiniams sprendimams priimti (nurodomos pagrindinės veiklos sritys, iškeliami tikslai, numatomi uždaviniai jiems pasiekti, bet konkretūs sprendimai ir priemonės, kaip šalys turi įgyvendinti numatytas nuostatas, nepateikiami). Kartu su konferencijomis organizuojami forumai.

Bolonijos proceso logotipas

Bolonijos proceso tikslai

Bolonijos proceso pagrindiniai tikslai: sukurti bendrą procese dalyvaujančių šalių Europos aukštojo mokslo erdvę, užtikrinti aukšto lygio išsilavinimą (ir Europos šalių piliečiams, ir jose besimokantiems kitų šalių studentams), rengti aukštos kvalifikacijos specialistus Europos darbo rinkai, skatinti dėstytojų ir studentų mobilumą, didinti aukštojo mokslo sistemos skaidrumą ir lankstumą.

Bolonijos proceso šalys

Bolonijos procese dalyvauja Europos Komisija ir 46 valstybės (2023).

2010 prie proceso prisijungė pirmoji Azijos valstybė – Kazachija (5 % jos teritorijos priklauso Europai). 2022 dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Rusijos (prie proceso prisijungė 2003) ir Baltarusijos (prisijungė 2015) narystė sustabdyta.

1

Bolonijos tolesnės veiklos grupė

Bolonijos procesą koordinuoja ir įgyvendina Bolonijos tolesnės veiklos grupė (angl. Bologna Follow-up Group, BFUG). Ją sudaro tikrieji ir patariantieji nariai. Tikrieji nariai – Bolonijos procese dalyvaujančios Europos šalys ir Europos Komisija. Patariantieji nariai: Europos universitetų asociacija, Europos studentų sąjunga (angl. European Studentsʼ Union, ESU), Europos aukštojo mokslo institucijų asociacija (angl. European Association of Institutions in Higher Education, EURASHE), Europos aukštojo mokslo centras (angl. European Centre for Higher Education, pranc. Centre Européen pour l’Enseignement Supérieur, CEPES), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija (angl. European Association for Quality Assurance in Higher Education, ENQA), Tarptautinės švietimo sąjungos Europos struktūra (angl. Education International Pan-European Structure), Europos pramonės konfederacija (angl. Business Europe).

Bolonijos tolesnės veiklos grupė laikotarpiu tarp šalių ministrų susitikimų įgyvendina įvairių aukštojo mokslo politikos sričių veiksmų planus, rengia seminarus, apžvalgas, dokumentų projektus, organizuoja ministrų susitikimus. Darbą tarp grupės susitikimų užtikrina šios grupės taryba (jos sudėtis keičiasi kas pusę metų pagal valstybių pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tvarkaraštį).

Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai

Minint Bolonijos universiteto 900‑ąsias įkūrimo metines, 1988 09 18 Bolonijoje Europos ir kitų šalių 388 universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė Didžiąją universitetų chartiją, kurioje buvo išdėstyti universitetų akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir kiti principai. Šis dokumentas turėjo įtakos Bolonijos procesui.

Sorbonos deklaracija (1998). Ši deklaracija laikoma Bolonijos proceso ištakomis. 1998 05 25 Paryžiuje ją pasirašė už aukštąjį mokslą atsakingi Italijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos ministrai, nutarę, kad aukštojo mokslo segmentacija Europoje trukdo mokslo ir švietimo plėtrai. Deklaracijoje buvo išdėstyti šie principai: tarptautiniu mastu didinti studijų programų aiškumą ir gerinti kvalifikacijų pripažinimą; lengvinti studentų ir dėstytojų mobilumą Europos erdvėje ir integraciją į Europos darbo rinką; sukurti bendrą mokslo laipsnių sistemą, apimančią diplomines (bakalauro) ir podiplomines (magistro, daktaro) studijas.

Bolonijos deklaracija (1999). 1999 06 19 Bolonijoje 29 šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė deklaraciją Europos aukštojo mokslo erdvė, įtvirtinančią Sorbonos deklaracijoje išdėstytus principus. Buvo nutarta: priimti aiškių ir palyginamų mokslo laipsnių sistemą; diegti dviejų pakopų (ikidiplominių ir podiplominių) studijų sistemą; sukurti studijų kreditų sistemą (už kiekvieną išklausytą kursą sukaupiamas tam tikras kreditų skaičius, dažniausiai apie 60 per metus; tai leistų studentams dalyvauti akademinių mainų programose, o vėliau pristatyti išklausytus kursus pagrindiniame universitete); remti akademinės bendruomenės (studentų, dėstytojų, mokslininkų, administracijos darbuotojų) mobilumą; skatinti Europos šalių bendradarbiavimą aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo srityje, plėtoti bendrus aukštojo mokslo aspektus (per studijų programas ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą); 2010 atverti Europos aukštojo mokslo erdvę.

Prahos komunikatas (2001). Antroji Bolonijos proceso konferencija įvyko 2001 Prahoje (tuo metu Čekija dar nepriklausė Europos Sąjungai), siekiant paskatinti kitas Europos Sąjungai nepriklausančias šalis prisidėti prie Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo. 33 šalys ir Europos Komisija pasirašė komunikatą Siekiant Europos aukštojo mokslo erdvės. Buvo nutarta: plėtoti mokymosi visą gyvenimą principą; į Bolonijos procesą įtraukti aukštąsias mokyklas ir studentus; didinti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą; įsteigti Bolonijos tolesnės veiklos grupę, kuri būtų atsakinga už tolesnę Bolonijos proceso plėtrą.

Berlyno komunikatas (2003). Berlyne susirinkę 40 šalių ministrai įpareigojo Bolonijos tolesnės veiklos grupę apžvelgti šalių pateiktas ataskaitas apie proceso eigą ir vadinamosios pusiaukelės rezultatus pateikti kitoje konferencijoje. Berlyno komunikate įtvirtintos prioritetinės veiklos kryptys: užtikrinti aukštojo mokslo kokybę instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygmeniu; įdiegti trijų pakopų studijų (bakalauro, magistro, daktaro) sistemą; užtikrinti laipsnių ir įvairių studijų laikotarpių pripažinimą ir pasirengti nuo 2005 visiems aukštųjų mokyklų absolventams išduoti nemokamus diplomo priedėlius; pradėti kurti Europos aukštojo mokslo erdvę susiejančių kvalifikacijų sąrangą; įtraukti į studijų sistemą doktorantūrą (kaip trečiosios pakopos studijas); glaudinti Europos aukštojo mokslo erdvę su Europos mokslinių tyrimų erdve.

Bergeno komunikatas (2005). Bergene susirinkę 45 šalių ministrai ir nauji patariantieji nariai patvirtino Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą, pritarė siūlymui sukurti Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, paragino studentus ir aukštąsias mokyklas ir toliau aktyviai bendradarbiauti. Buvo iškeltos svarbiausios užduotys: gerinti socialinius aukštojo mokslo įgijimo aspektus ir šalinti kliūtis asmenų mobilumui; įgyvendinti Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos pateiktas kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires; kurti nacionalines kvalifikacijų sandaras, suderintas su Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga; diegti lanksčias studijų formas, didinti ankstesnio mokymosi (neformaliuoju, savaiminiu, savišvietos būdu) pripažinimą.

Londono komunikatas (2007). Londone susirinkę Bolonijos proceso šalių už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai įvertino pasiektą pažangą, akcentavo du aukštojo mokslo prieinamumo aspektus – socialinį ir globalų, įsipareigojo parengti šiems aspektams plėtoti reikalingas nacionalines strategijas ir veiksmų planus, sutarė dėl pagrindinių nuostatų kuriant Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, pavedė Bolonijos tolesnės veiklos grupei iki kitos konferencijos pateikti siūlymus dėl Europos aukštojo mokslo erdvės plėtros krypčių po 2010. Londono komunikatu nutarta: sukurti Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą; iki 2010 baigti kurti nacionalines kvalifikacijų sandaras, susietas su Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga; pateikti ataskaitą apie kliūčių studentų ir dėstytojų mobilumui šalinimą; parengti nacionalines strategijas ir veiksmų planus dėl socialinių aukštojo mokslo įgijimo aspektų; priimti Europos aukštojo mokslo erdvės plėtros pasauliniu mastu strategiją.

Leuveno ir Louvain-la-Neuveʼo komunikatas (2009). Leuvene ir Louvain-la-Neuve (Belgija) vykusioje konferencijoje buvo įvertinti Bolonijos proceso rezultatai, išdėstyti Europos aukštojo mokslo erdvės tolesnio kūrimo prioritetai, akcentuota aukštojo mokslo sisteminės pertvarkos, Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos ir diplomo priedėlio reikšmė. Komunikate įtvirtinti įsipareigojimai: kiekvienai šaliai iki 2020 nustatyti uždavinius siekiant didinti aukštojo mokslo dalyvių skaičių ir įtraukti nepakankamai atstovaujamas socialines grupes; pasiekti, kad dalį studijų kitoje šalyje praleidę asmenys 2020 sudarytų ne mažiau kaip 20 % absolventų; mokymasis visą gyvenimą ir gebėjimas įsidarbinti turi būti svarbūs aukštojo mokslo uždaviniai; studijų programų pertvarkos tikslas turi būti į studentą orientuotas mokymas. Buvo nutarta, kad Bolonijos procesui bendrai vadovaus dvi šalys – Europos Sąjungai pirmininkaujanti ir Europos Sąjungai nepriklausanti.

Budapešte ir Vienoje priimti dokumentai (2010). 2010 03 10–12 Budapešte ir Vienoje įvyko neeilinė Bolonijos proceso konferencija, kuria atverta Europos aukštojo mokslo erdvė (kaip ir buvo numatyta Bolonijos deklaracijoje 1999). Įsipareigota įgyvendinti ateinančio dešimtmečio tikslus ir darbotvarkę, dėl kurios buvo susitarta 2009.

Bukarešto komunikatas (2012). Bukarešte susirinkę Bolonijos procese dalyvaujančių šalių ministrai įvertino pasiektus rezultatus ir susitarė dėl veiklos krypčių iki 2015, akcentavo aukštojo mokslo svarbą įveikiant finansinės krizės padarinius ir siekiant darnaus ekonomikos augimo bei darbo vietų skaičiaus didėjimo, susitarė sutelktai veikti teikiant kokybišką aukštąjį išsilavinimą visiems, gerinant absolventų įsidarbinimo galimybes ir skatinant akademinį mobilumą. Buvo priimta Akademinio mobilumo skatinimo strategija, kurioje išsamiai išanalizuotas 2009 įtvirtintas tikslas iki 2020 pasiekti, kad ne mažiau kaip 20 % absolventų dalį studijų ar praktikos būtų praleidę kitos, nei ta, kurioje jie studijuoja, šalies institucijoje, aptartos priemonės šiam tikslui įgyvendinti.

Jerevane priimti dokumentai (2015). Jerevane 2015 susirinkę šalių atstovai aptarė veiklos rezultatus, pasiektus gerinant aukštojo mokslo kokybę, naudojant kreditus, kuriant kvalifikacijos sistemas, pripažįstant kitose šalyse įgytą kvalifikaciją ir mokymosi laikotarpį.

Paryžiaus komunikatas (2018). Paryžiuje susirinkę Bolonijos proceso šalių atstovai apžvelgė pasiektus rezultatus, paragino laikytis įtraukaus ir novatoriško požiūrio į mokymąsi ir mokymą, siekti integruoto tarpvalstybinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, patvirtino esminius akcentus: užtikrinti studijų kokybę, pripažinti diplomų priedėlius visose proceso šalyse, didinti studentų ir dėstytojų mobilumą, studijų prieinamumą. Nutarta imtis ryžtingesnių veiksmų įgyvendinant Bolonijos proceso nuostatas (paspartinti procesus, susijusius su studentų mobilumu, gerinti dėstytojų didaktines žinias bei įgūdžius, įvertinti neformaliu ir savaiminiu būdu įgytas žinias bei kompetencijas ir pripažinti jas studijų rezultatais, studijas orientuoti į studentą ir kita). Baltarusijai nepavykus įgyvendinti iškeltų tikslų ir užduočių buvo siūlymų sustabdyti jos dalyvavimą Bolonijos procese, tačiau nutarta jį pratęsti.

Romos komunikatas (2020). 2020 11 19 dėl COVID-19 pandemijos konferencija vyko nuotoliniu būdu. Buvo aptarti proceso prioritetai prabėgus 2 dešimtmečiams po Bolonijos deklaracijos priėmimo, komunikate įtvirtintas būtinumas sudaryti tinkamas aukštojo mokslo srities darbuotojų darbo sąlygas ir apmokėjimą už darbą, akademinės bendruomenės ir personalo dalyvavimas institucijų valdyme, pagarba pagrindinėms aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų vertybėms. Akcentuota, kad kokybiškam mokymui ir mokymuisi reikalinga dėstymo ir diskusijų, mokslinių tyrimų ir jų rezultatų paskelbimo laisvė, aiškintasi, kaip aukštojo mokslo institucijų privatizavimas ir komercializavimas kenkia aukštojo mokslo kokybei, pasmerkti žmogaus teisių ir akademinės laisvės pažeidimai Baltarusijoje.

Privalumai

Bolonijos sistemos privalumai: Bolonijos proceso šalyse vykdant aukštojo mokslo reformas kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė su palyginamomis, suderintomis šalių aukštojo mokslo sistemomis; plečiasi įvairių šalių universitetų bendradarbiavimas; didinamas aukštojo mokslo konkurencingumas ir patrauklumas; pripažįstami skirtingose šalyse įgyti laipsniai; skatinamas studentų mobilumas (neprarandant mokymuisi skirto laiko ir kreditų, kreditai kaupiami ir pervedami pagal vienodą sistemą), dėstytojų ir tyrėjų mobilumas; galimybė individualizuoti mokymosi turinį (pasirinkti dominančius dalykus), renkantis studijas magistrantūroje leidžiamas tam tikras studijų krypties pakeitimas.

Problemos

Dėl Bolonijos procesui priklausančių šalių švietimo sistemų skirtumų perėjimas prie unifikuoto išsilavinimo vyksta skirtingu tempu ir skirtingais būdais, susiduriama su įvairiais sunkumais, siekiami tikslai ne visai atitinka kai kurių šalių lūkesčius. Studentų mobilumas (daugiausia Rytų Europos šalyse) dažnai virsta vienpusiu srautu, prarandama daug studentų, neretai išvykstama studijuoti į prastesnius nei savos šalies užsienio universitetus vien dėl išsilavinimo užsienyje. Siekdami pritraukti studentų ir dėstytojų iš užsienio, universitetai suteikia jiems tam tikrų privilegijų, kokių neturi studijuojantys ar dirbantys vietos gyventojai. Dalis darbdavių pirmosios pakopos studijas vertina kaip dalinį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nes jos dažnai apima daugiau teorinių programų, suteikia mažiau būsimam darbui reikalingų konkrečių žinių. Kai kurių šalių aukštojo mokslo baigimo diplomai turi geresnę reputaciją įsidarbinant.

Europos studentų informacinis biuras (nuo 2007 05 Europos studentų sąjunga) 2005 išnagrinėjo iki to laiko priimtus Bolonijos proceso dokumentus ir paskelbė Bolonijos proceso juodąją knygą (angl. The Black Book of the Bologna Process). 31 šalies studentai nurodė pagrindines proceso problemas: aukštosios mokyklos, siekdamos visuotinės globalizacijos, praranda savo identitetą ir tam tikrose mokslo srityse užimtas tradicines stiprias pozicijas; turi būti saugoma kultūrinė ir kalbinė aukštųjų mokyklų įvairovė; švietimas yra viešoji gėrybė, o ne prekė, todėl turėtų būti pakankamas viešasis aukštojo mokslo finansavimas, kad universitetams nereikėtų užsiimti komercine veikla; įvesti įvairūs mokesčiai už studijas mažina aukštojo mokslo prieinamumą, studijos turėtų būti nemokamos; būtina įvertinti dėl studentų ir dėstytojų mobilumo vykstančio protų nutekėjimo į stipresnės ekonomikos šalis neigiamą poveikį šalių ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, aukštojo mokslo kokybei ir moksliniams tyrimams; aukštųjų mokyklų patrauklumas turėtų būti didinamas ne skatinant konkurencingumą bet kokia kaina, bet gerinant studijų kokybę; studijų programų reformos turėtų užtikrinti studentų lūkesčius atitinkančią kokybę; mokymo programų srityje turėtų būti gerbiama aukštųjų mokyklų autonomija; studentų mobilumo rėmimo sistemos turėtų būti reformuotos taip, kad sumažintų šalių skirtumus ir studentams būtų lengviau tapti mobiliais, nes studijas kitose šalyse sunkina lėšų stygius; mokymosi visą gyvenimą siekis neturėtų tapti kuo didesnio studijuojančių asmenų skaičiaus siekiu, t. p. reikšti, kad anksčiau įgytos žinios po tam tikro laiko automatiškai pripažįstamos pasenusiomis ir kad kiekvienas privalo atnaujinti savo įgūdžius.

2010 Salamancoje susirinkę Europos seniausių universitetų humanitarinių fakultetų atstovai (tarp jų – ir iš Lietuvos) išsakė daug kritikos dėl Bolonijos proceso: studijų ir mokslo komercializacija veda prie aukštųjų mokyklų privatizavimo, kyla grėsmė humanitariniams mokslams, aukštųjų mokyklų darbe daugėja biurokratijos ir formalizmo, studentai nepatenkinti dėl dalyje šalių sutrumpintų bakalauro (3 m.) ir magistro (1 m.) studijų, studijų programų suskaidymo į smulkius dalykus, sudėtingesnių disciplinų panaikinimo – dalykų, dėl kurių pablogėjo studijų kokybė. Kai kurie universitetai atsisakė nepasiteisinusių sutrumpintų bakalauro ir magistro studijų, kai kurie grįžo prie 5 m. vientisųjų studijų.

Kai kurios šalys svarsto galimybę išstoti iš Bolonijos proceso.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką