Bona Sforza (Bonà Sfòrca) 1494 02 02Vigevano (Lombardija) 1557 11 20Bari (Apulija), Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lenkijos karalienė. Bari kunigaikštytė, iš Sforzų.Gavo gerą išsimokslinimą. 1518 ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo, buvo jo antroji žmona. Už 100 000 dukatų vertės kraitį vyras jai kaip dovį užrašė kelias Lenkijos sritis. Jų vaikai buvo Žygimantas Augustas, Izabelė, Zofija (Sofija), Ona Jogailaitė, Kotryna. Bona Sforza vyrui darė didžiulę įtaką. Ji gerai susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos politine struktūra. Stiprindama valdovo galią siekė asmeninės valdžios. Lenkijoje buvo nemaža jai palankių didikų, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jai susidarė Alberto Goštauto ir Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujama didikų opozicija.

Bonos Sforzos miniatiūra (aliejus, apie 1553, dailininkas L. Cranachas, 1515–86, Krokuvos nacionalinis muziejus)

Šventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I patvirtina Žygimanto Senojo ir Izabelės Aragonietės, Bonos Sforzos motinos, priešvedybinę sutartį (1517, Wiener Neustadtas; Krokuvos nacionalinis muziejus)

Bona Sforza (sėdi centre) paskutiniojo Vokiečių ordino didžiojo magistro Albrechto Brandenburgiečio priesaikos Žygimantui Senajam iškilmėse (Prūsijos priesaika, aliejus, 1882, dailininkas J. Matejko, Krokuvos nacionalinis muziejus)

Bona itin rūpinosi, kad mažametį Žygimantą Augustą Ponų Taryba 1522 12 04 išrinktų būsimuoju didžiuoju kunigaikščiu, o 1529 10 18 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – išrinktų ir vainikuotų didžiuoju kunigaikščiu. Tuo remdamiesi Žygimantas Senasis ir Bona pasiekė, kad jis būtų išrinktas (1529 12 18) ir vainikuotas (1530 02 20) Lenkijos karaliumi. Tačiau Bona neįsitvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame gyvenime. Politinę veiklą Bona Sforza derino su išmoninga ekonomine veikla. Gaudama ir parduodama žemes (1536 Žygimantas Senasis įgaliojo ją išpirkti didžiojo kunigaikščio įkeistus dvarus) ji sutelkė didžiules valdas, ypač abipus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sienos. Bonos parinkti gabūs ekonomistai (vadovas J. Chwalczewskis) 1552–55 jos valdose įvykdė Valakų reformą (sekdamas ja Žygimantas Augustas tokią reformą įgyvendino visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje).

Rėmė Katalikų Bažnyčią, bet palaikė ryšius su protestantais (užtarė Abraomą Kulvietį). Mirus Žygimantui Senajam (1548) bandė išlaikyti įtaką Žygimantui Augustui. Jos planus sužlugdė konfliktas, kilęs dėl sūnaus vedybų su Barbora Radvilaite. Nepaisydamas jos norų Žygimantas Augustas palaikė kontaktus su Habsburgais ir nesuartėjo su Prancūzija. Su juo susipykusi Bona 1556 su pinigais ir brangenybėmis išvyko į Bari kunigaikštystę. Mirė apvogta tarnų, daugiausia savo įgaliotinio Giano Lorenzo Pappacodos, kuris nuodais pasunkino jos ligą.

Bonos laiško fragmentas su parašu (1542 01 05, Vilnius; Jogailos universiteto biblioteka Krokuvoje)

Bonos Sforzos antkapinis paminklas Bari Šv. Mikalojaus bazilikoje

L: W. Pociecha Królowa Bona (1494–1557): Czasy i ludzie Odrodzenia t. 1–4 Poznań 1949–58; M. Bogucka Bona Sforza Warszawa 1989.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką